Visgi manau, kad politikams nereikia visko žinoti. Reikalavimai politikui ir specialistui turėtų būti skirtingi. Politikui už pasakytą nesąmonę apie finansus galima atleisti, o finansų ministrui - ne.
Pavyzdžiui, aš nesu visiškai tikras, jog JAV prezidentas Bill Clinton puikiai išmano finansus, taigi ir jis kalbėdamas, matyt, padaro klaidų. Beje, kartais politikai nesąmones kalba tyčia, kad į juos atkreiptų dėmesį.
Štai centristų pavyzdys: kuomet jie šnekėdavo programinius, išmintingus dalykus, niekas į juos nekreipdavo dėmesio, o tik ėmė kalbėti populistinius ar nesąmoningus dalykus, kad per tris mėnesius sumažins valdininkų skaičių, jie iš karto atsidūrė žiniasklaidos pirmuose puslapiuose. Taigi daug kas priklauso nuo žurnalistų, kurie teigia esą profesionalūs diletantai, bet lygiai taip pat ir politikai gali teigti, kad ir jie profesionalūs diletantai.
|
|
Mieli skaitytojai, “Rinkimai 2000” – bendras DELFI ir žurnalo “Veidas” projektas. “Veidas” specialiai DELFI kasdien pateikia politikų bei ekspertų nuomones aktualiomis temomis. Kviečiame Jus įvertinti šias nuomones – savo vertinimus galite palikti komentarų sekcijoje.
|
|
Tai komentuoja:
Raimundas Lopata Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius
Remigijus Šimašius Laisvosios rinkos instituto ekspertas
