Tačiau Vokietija ir Nyderlandai, vienos pagrindinių ES biudžeto finansuotojų, yra susirūpinusios dėl galimos biudžeto krizės, jei iki plėtros nebus reformuota ES bendroji žemės ūkio politika. ES subsidijuoja savo ūkininkus, garantuodama, jog jų produkcija bus supirkta minimalia kaina.
"Bet kokie bandymai susieti plėtrą su galimomis konkrečių politikų reformomis ar raginimai aptarti dabartinį finansų paskirstymą neleis mums įgyvendinti dabartinio plėtros tvarkaraščio", - žurnalistams pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras Josephas Pique, paprašytas pakomentuoti Vokietijos ir Nyderlandų poziciją.
Pasak jo, ES vadovai susitarė, kad derybose dėl plėtros neturi būti keliami klausimai dėl dabartinės ES politikos, įskaitant žemės ūkio ir regionų politiką. ES tikisi užbaigti derybas dėl narystės su 10 šalių iki 2002 metų pabaigos, kad jos galėtų prisijungti prie Sąjungos dar iki 2004 metų.
Ispanijos ministras pirmininkas Jose Maria Aznaras žurnalistams sakė, jog "pageidaujama ir įmanoma", jog derybos būtų užbaigtos iki 2002 metų pabaigos.
Tačiau, jo tvirtinimu, tai bus neįmanoma, jei kils dideli ginčai dėl ES regioninių fondų bei žemės ūkio politikos. J.M.Aznaras taip pat pasveikino naujuosius Komisijos pasiūlymus. "Tai labai pagrįstas ir nuosaikus dokumentas", - teigė jis.
Šalys kandidatės kritiškai reagavo į Komisijos planą, nes jame numatyta iš pradžių skirti tik dalį dabartinių valstybių narių ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų. 2004 metais jos sudarytų 25 procentus "senbuviams" skiriamos sumos.
Manoma, kad iki 2004 metų į ES įstoti galėtų Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Lietuva, Latvija, Estija, Kipras bei Malta, o Bulgarija ir Rumunija prisijungtų vėliau.
