JAV nepateikė jokių įkalčių, susiejančių Iraką, Iraną bei Šiaurės Korėją, tris šalis, kurias G.W.Bushas atskirai paminėjo savo antradienio pranešime, su tais išpuoliais, teigė G.Robertsonas.
"Jei amerikiečiai galėtų pateikti įtikinamus įrodymus, jog yra ryšys tarp šių šalių ir išpuolių, tada, manyčiau, sąjungininkės panorės labai susidomėti šiuo paaiškinimu, - sakė G.Robertsonas. - Kol kas tai nenumatoma".
Po išpuolių NATO pirmą kartą per 52 savo gyvavimo metus pritaikė 5-ąjį steigiamosios sutarties straipsnį, skelbiantį, jog vienos sąjungininkės užpuolimas vertinamas kaip puolimas ir prieš visas kitas.
G.Robertsonas sutiko, jog tai buvo labiau politinis solidarumo gestas, nes tiesiogiai sąjungininkai nedalyvavo JAV karinėje kampanijoje Afganistane, tačiau leido JAV pajėgoms pasinaudoti savo oro erdve bei karinėmis bazėmis.
Kolektyvinės gynybos straipsnio veikimas dar neatšauktas, o G.Robertsonas pareiškė, kad "ši didi pjesė dar toli gražu nepriartėjo prie pabaigos".
Jo nuomone, G.W.Bushas gerai padarė, įspėdamas pasaulį apie grėsmę iš šalių, kuriančių masinio naikinimo ginklus.
"Svarbu tokioms šalims neleisti peržengti ribų", - teigė NATO vadovas.
G.W.Bushas pirmajame savo "Sąjungos padėties" pranešime siekė susieti Iraką, Iraną bei Šiaurės Korėją su terorizmu ir masinio naikinimo ginklais, paskelbęs: "Tokios valstybės ir jų sąjungininkai teroristai sudaro blogio ašį, ginkluodamiesi grasinti pasaulio taikai".
Jis pažadėjo, jog Jungtinės Valstijos neliks nuošalyje ir neleis "pavojingiausiems pasaulio režimams grasinti labiausiai naikinančiais pasaulio ginklais".
Pasak diplomatų, NATO sąjungininkės europietės, įskaitant artimiausią Vašingtono bendražygę Britaniją, leido G.W.Bushui suprasti, kad dėl JAV karinių veiksmų prieš Bagdadą ar Teheraną, jei jie nebus paremti neginčijamais įrodymais, gali iširti pasaulinė koaliciją kovai su terorizmu.
Be to, G.Robertsonas įspėjo nenurašyti NATO vien dėl to, kad jos karinės struktūros nedalyvavo kare Afganistane.
Aljansas tiesiogiai nedalyvavo ir 1991 metų Persijos įlankos kare, tačiau buvo svarbiausias veikėjas stabilizuojant padėtį Balkanuose bei visame Euroatlantiniame regione, sakė jis.
Jis išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio Europos sąjungininkių karinio technologinio atsilikimo nuo Jungtinių Valstijų, dėl kurio ateityje gali tapti neįmanoma jiems kovoti kartu.
"Tai yra pavojus, kurio mums reikėtų pasisaugoti, - teigė NATO vadovas.
"Aš turiu du aiškius ir griežtus pranešimus Kanadai bei NATO narėms europietėms: Jos turėtų daugiau investuoti į "protingus ginklus", nes tai leistų joms jungtis į koalicijas ir sugebėti kartu atremti ateities grėsmes".
Tuo pat metu G.Robertsonas perspėjo JAV, kad j eigu prarajai bus leista didėti, tai dėl sąveikos nebuvimo ateityje nebebus galima kurti koalicijų.
Todėl G.Robertsonas paragino Vašingtoną išreikšti didesnį susidomėjimą stiprinant Europos karinius pajėgumus: "Visų labui reikėtų liberaliau pažiūrėti į technologijų perdavimą, transatlantinės pramonės plėtrą bei eksporto licencijavimą".
