Tuo tarpu Vilniaus priklausomybės ligų centro Ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Vilma Andrijauskienė sako, jog jų skyriuje lošimų aistros jau bandė atsikratyti ne vienas lošėjas.
Neišlaikė
Gydytoja informavo, kad į centrą ateinantiems ir priklausomybės ligų bandantiems atsikratyti piliečiams siūlomos kelios programos. Į vieną jų - ambulatorinę anoniminę Minesotos programą priimami žmonės, turintys patologinį potraukį į azartinius žaidimus, alkoholį, narkotikus.
"Pernai rudenį, išplėtę šią programą, sulaukėme labai daug lošėjų skambučių. Programoje sutiko dalyvauti penki vyrai, turintys patologinį potraukį į azartinius lošimus. Šiandien jų teliko du.
Problema ta, kad nėra grynų lošėjų - yra tendencija pereiti nuo vienos priklausomybės, tai yra alkoholio, prie kitos, lošimo. Kadaise žmogus vartotojo alkoholį, paskui jo atsisakė, tačiau pajuto kitą priklausomybę. ėmogaus organizmas labai "protingas" - jis nemėgsta tuštumos, ir jeigu atsivėrusios sielos kiaurymės neužpildysime kuo nors prasmingu ir naudingu, organizmas pats užpildys ją tuo, kas jam labiausiai patinka ir kas buvo šiek tiek nustumta į šalį - alkoholis, azartiniai lošimai, narkotikai".
Žaidimai
V.Andrijauskienė sakė, kad tų penkių į centrą besikreipusių lošėjų amžiaus vidurkis buvo 25-30 metų, trys buvo tarnautojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Tik vieną patologiškai traukė kortos, kitus lošimo aparatai, du iš jų dar azartiškai lošdavo kompiuteriniais žaidimais.
"Tokie žmonės puikiai suvokia, ką daro, pažįsta pojūtį, atsirandantį įsitraukus į žaidimą. Ketina žaisti tik iš penkių litų, tačiau paskui, kaip patys sako, "atsiveria kažkoks tunelinis regėjimas", atsiranda nežmoniškas impulsas ir nežemiškas noras žaisti, - kalbėjo gydytoja. - Niekas aplink nebeegzistuoja, tik didžiulis jaudulys. Anapus žaidimo lieka viskas. Tėvai, vaikai, žmonos, darbas, pomėgiai".
Velnio sėkla
Jau septynerius metus šį darbą dirbanti daktarė sakė, kad priklausomybės liga gali susirgti ir aistringas kompiuterio mylėtojas. Žinoma, ne tada, kai vienas pats murkso prie žydrojo ekrano, bet tada, kai žaidžiama kompiuteriniais tinklais iš "orinių pinigų", kuriuos pralošus, pasirodo, reikia ir atiduoti.
Gydytojai perdavėme vieno kolegos baimę, ar jis tik nesergąs medžioklės ir žūklės liga, nes, atėjus poilsio dienoms, jo kojos, širdis ir protas jau nuo vidurnakčio "iškeliauja iš namų". "Ligoniu tampama tada, kai kenčia pats žmogus, artimieji, kai visos kitos vertybės nustumiamos į šalį, nebesirūpinama nei šeima, nei savimi. Jeigu medžiotojas, užuot pirkęs jaunėliui batus, įsigyja penkioliktą šautuvą, jeigu lipa iš lovos ir sugipsuota koja slenka miško link, aišku, kad tai jau nenormalu, ir būtina smarkiai susirūpinti".
Pasirodo, net saulėgrąžos gali būti "velnio sėkla", tačiau jai suvešėti trukdo tam tikri receptoriai, laiku pasakantys "ne". Viskas, kas daroma su saiku, yra gerai, bet jeigu atsiranda sutrikimų, reikia kažką daryti, antraip jie peraugs į priklausomybę.
Turtai
Nevardydami prieškario Lietuvos lošėjų praūžtų dvarų, šeimos relikvijų ir šiaip brangių dalykų, galime pasakyti, jog pietryčių Lietuvoje gyvena 79 metų seniokas, kuris, liudytojų teigimu, tris keturis mėnesius taupo savo laidotuvėms, o kai laukiamą dieną giltinė pas jį neateina, ima kapšiuką ir važiuoja sostinėn lošimų automatais pažaisti. Ir tol namo diedas neparsiranda, kol nelieka basas ir plikas kaip tilvikas. Po to vėl viskas iš pradžių.
Vienas centre besilankantis lošėjas per visus savo "praktikos" metus yra pralošęs 50 tūkstančių litų.
Galima pralošti, pragerti save. Ir ateitį. Įrodyta, jog šis prakeiksmas gali pereiti iš kartos į kartą - net keletą kartų didesnę tikimybę tapti priklausomas turi tas, kurio abu tėvai sirgo priklausomybės ligomis.
Praktika
"Lošimas, kaip ir kitos priklausomybės ligos, nėra vieno žmogaus problema. Dėl to ir moraliai, ir materialiai kenčia šeimos, artimieji. Juk lošėjui visiškai tas pats, iš kokių pinigų - iš darbovietės kasos ar iš žmonos piniginės - patenkinti nežmonišką aistrą, - kalbėjo gydytoja. - Šeima labai jautriai į tai reaguoja, nes visuomenė dar negali įvardyti tos problemos ("baisus čia daiktas, kai vyras palošia kortomis. Juk ne pas mergas eina, ne narkotikus vartoja")".
Iš tiesų nieko baisaus tol, kol šis potraukis nepridaro labai daug rūpesčių, lydinčių metų metus. Juk lošėjų praktika skaičiuojama metais - vienas mano žinomas lošėjas, kuriam dabar 27-eri, bėdų dėl savo aistros turėjo būdamas vos 15-os.
"Sekliai Morkos"
"Lietuvos žinioms" nepavyko pakalbinti vieno aistruolio žmonos, nors ji ir žadėjo pasidalyti išgyvenimais.
"Artimieji labai nenori viešinti savo problemų, - tokį poelgį aiškino V.Andrijauskienė. - Todėl, kad kalbant apie savo nelaimę, jiems labai skauda, jie niekada nėra tikri, ar lošėjas negrįš prie "savo amato". To, deja, nežino ir patys lošėjai - jų aistrai neturi įtakos metų laikų kaita, mėnulio fazės ar šiaip kokie nors kiti veiksniai. Todėl priklausomybė nuo azartinių lošimų priskiriama psichikos ligų grupei.
Vieni lošia, kiti - jų artimieji - visą laiką laukia, o ši būsena, žinia, visada susijusi su nerimu, dvejonėmis.
Jie priversti ištisai persekioti, tikrinti lošiančius artimuosius. Ilgainiui jie tampa tiesiog "sekliais Morkomis". Būsena, kai kitas visada galvoja už tave ir pr Šima sprendimus, greitai pasinaudoja lošėjas - na ir kas, kad kišenėje tėra tik litas, bet užtat viskuo - degalais, pietumis, apranga už jį pasirūpino žmona.
Tik pats
Kaip turi elgtis artimieji, pamatę, pajutę ar tik įtarę, kad jų mylimas ir artimas žmogus pamažu pardavinėja nelabajam sielą?
"Visų priklausomybės ligų gydymas yra efektyvus tik tada, kai tokie ligoniai patys suvokia, jog jiems reikia pagalbos. Jų žargonu kalbant, "viduje turi kažkas persiversti", - teigė psichiatrė.
Ji akcentavo, kad "terapija turi būti taikoma visai šeimai, netgi vaikams. Nesvarbu, ar jiems keleri, ar keliolika metų. Jie pirmiausia pajunta negerą emocinį foną, kai jų tėvelis po savaitės lošimo grįžta tuščiomis kišenėmis".
Ateitis
V.Andrijauskienė atmeta nuogąstavimus, jog atsidarius lošimo namams, padaugės turinčiųjų šį azartinį potraukį. "Mano nuomone, jų visada buvo, yra ir bus. Juk ne paslaptis, ir dabar yra pogrindinių lošimo namų, ant kiekvieno kampo gali rasti lošimo aparatų. Tokie aistruoliai važiuoja lošti į Rygą, Rusiją ir dar toliau. Nemanau, kad legalizavus lošimą labai padaugės tų, kurie turi patologinį potraukį į azartinius lošimus. Juk dėl to, kad atsidarė naujos parduotuvės, alkoholikų neatsirado daugiau", sakė ji.
Pagijimai
Kalbėdama apie tokių ligonių pagijimą, daktarė akcentavo, jog "Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, galioja "trijų trečdalių taisyklė": vienas trečdalis, nepriklausomai nuo gydymo, ir toliau lošia arba vartoja narkotikus, alkoholį; antras trečdalis padaro ilgalaikę pertrauką, tačiau pasilieka šansą ateityje vėl grįžti prie pamestojo; na, o trečias trečdalis pasirenka sąmoningą blaivybę".
Pasirodo, nuo susiformavusio potraukio į azartinius lošimus išgijimo nėra. Tik pagijimas. Ir tai tik tais atvejais, kai lošėjas pakeis savo supratimą, įvardydamas užklupusią bėdą, vengs bet kokių situacijų, vedančių to potraukio sustiprėjimo link. Kai jis padarys viską, kad jo būsena taptų stabili. Šio skyriaus gydytojai neišduoda receptų, kur, kada ir kaip pasukti. Jie palydi ligonį į kryžkelę, papasakoja apie visus nuo jos vedančius kelius, tačiau vieną iš jų turi pasirinkti pats žmogus. Ir niekas kitas.
