aA
Premjerui Algirdui Brazauskui nesuprantamas Lietuvos žemdirbių organizacijų noras taikyti pereinamąjį laikotarpį žemės pardavimui užsieniečiams, kai šalyje dirvonuoja maždaug pusė visos ariamos žemės. "Nereikia užmiršti, kad Lietuvoje yra 2,3 milijono hektarų ariamos žemės ir tik pusė jos naudojama pagal paskirtį", - sakė A.Brazauskas. Pasak premjero, toks elgesys primena patarlę "Lyg šuo ant šieno - nei pats ėda, nei kitam duoda".
Algirdas Brazauskas
Algirdas Brazauskas
© ELTA
Tačiau A.Brazauskas nemano, kad idėja taikyti pereinamąjį septynerių metų laikotarpį žemės pardavimui užsieniečiams yra visiškai nepriimtina. "Gali būti kažkas panašaus į pereinamąjį laikotarpį, tačiau manau, kad turėsime pritaikyti Vidurio Europos šalių praktiką, kai padarytos išlygos ūkininkams", - pažymėjo jis.
"Lyg šuo ant šieno - nei pats ėda, nei kitam duoda"
Algirdas Brazauskas:

A.Brazauskas paaiškino, kad Čekija, Vengrija ir Slovakija planuoja įvesti pereinamąjį laikotarpį žemės pardavimui, tačiau nežada jo taikyti fiziniams užsienio asmenims, norintiems verstis ūkininkavimu.

"Jeigu Lietuvos ūkininkas, neišgalėdamas dirbti savo žemės, parduotų ją užsieniečiui ūkininkui ir šis ūkininkautų Lietuvoje, būtų visiškai natūralus reiškinys", - mano premjeras. Jo teigimu, laikini apribojimai galėtų būti palikti tik juridiniams asmenims, kurie "galėtų supirkinėti didelius plotus ir paskui žemę perpardavinėti".

Lietuvos žemdirbių organizacijų bei įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių agrarininkų pozicija nulėmė, kad praėjusią savaitę turėjęs vykti pirmasis balsavimas dėl žemės pardavimą liberalizuojančio Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo buvo atidėtas daugiau kaip mėnesiui.

Parlamentarai nesutaria dėl to, ar dirbamos žemės pardavimui užsieniečiams reikia taikyti pereinamąjį laikotarpį, o visuomeninių žemdirbių organizacijų atstovai aktyviai pasisako prieš dirbamos žemės pardavimą užsieniečiams.

Premjeras paragino Lietuvos žemdirbius atsisakyti ultimatyvaus tono, vertinant Europos Komisijos pasiūlymus dėl finansinės paramos būsimų ES narių ūkininkams, kuri pirmaisiais narystės metais siektų tik ketvirtadalį to, ką gauna dabartinių ES šalių ūkininkai.

"Turime matyti konkrečius pliusus", - sakė A.Brazauskas. Jis pažymėjo, kad net ir mažesnė nei dabartinės ES šalyse parama žemės ūkiui reiškia, kad 2004 metais Lietuvos ūkininkai gaus iš ES 237 mln. litų, kai šių metų Lietuvos biudžete jiems tėra numatyti 85 mln. litų.

Premjeras pabrėžė, kad papildomą paramą Lietuvos žemės ūkis gaus per tiesiogiai su žemdirbyste nesusijusius struktūrinius fondus. Tai bus lėšos melioracijai, kelių ir elektros linijų tiesimui, valymo įrenginių statybai.

Lietuvos žemdirbių atstovai kategoriškai pasisako prieš bet kokią "diskriminacinę" paramą Lietuvos ūkininkams. Lietuva siekia šiais metais baigti stojimo derybas su ES ir 2004 metais tapti Sąjungos nare.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.