"Ironiška, tačiau artėjant naujam NATO plėtros etapui, kuriame tikėtina, jog narystei bus pakviestos ir trys Baltijos šalys, Europoje vis labiau nuogąstaujama, jog Aljansas susiduria su egzistencine savo reikšmės praradimo grėsme", - teigiama straipsnyje.
"JAV kovai su tarptautiniu terorizmu reikėjo ne karinio aljanso, o politinės koalicijos paramos, kuri apimtų ne vien Europos, bet viso pasaulio valstybes", - pabrėžiama laikraštyje.
Dienraščio teigimu, svarstant kai kurių JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo Bušo) administracijos pareigūnų pasiūlymus dėl glaudesnės NATO ir Rusijos partnerystės kūrimo, sunku įsivaizduoti, kaip tokios iniciatyvos galėtų išvengti politinės biurokratijos organu pavirtusios Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos likimo.
"Šiuo metu Europos šalių pozicija yra palanki Baltijos šalių, Slovakijos ir Slovėnijos pakvietimui narystei NATO per Prahos viršūnių susitikimą šių metų lapkritį, tuo tarpu G.Busho administracija, atrodo, laikosi nuomonės, jog pietinį Aljanso flangą sustiprintų Rumunijos ir Bulgarijos priėmimas", - rašoma straipsnyje.
Prieš Aljansui priimant naujas nares, laikraščio įsitikinimu, būtina atsakyti, ar įmanomas dviejų pakopų aljansas, kuriame amerikiečiai kariautų, o europiečiai užsiimtų taikos palaikymu.
"Kad ir kokie svarbūs būtų NATO plėtros ir bendradarbiavimo su Rusija klausimai, svarbiausias uždavinys šiuo metu yra kova su terorizmu, todėl Aljansas pirmiausia turi apsispręst, ar jis nori dalyvauti šiame kare ir pasišvęsti įveikti didžiausią šiandienos iššūkį saugumui", - cituoja dienraštis JAV senatoriaus Richardo Lugaro (Ričardo Lugaro) žodžius.
Lietuva tikisi, jog šių metų lapkritį vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime ji bus pakviesta įstoti į Šiaurės Atlanto Aljansą kaip viena iš geriausiai pasirengusių kandidačių. Be Lietuvos, narystės NATO siekia dar devynios Vidurio Europos šalys, priklausančios taip vadinamam "Vilniaus dešimtukui".
