aA
Prezidentas Barackas Obama savo kalbose jau buvo pradėjęs įvardinti Rusiją tarp didžiausią grėsmę pasaulio stabilumui keliančių šalių. Šią vasarą JAV kongresas įtvirtino tokią nuostatą įstatymu dėl sankcijų valstybėms, keliančioms pavojų.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AFP/Scanpix

Rusija atsidūrė viename stalčiuje su Iranu ir Šiaurės Korėja, nes visas įstatymas skirtas šioms trims šalims. Kitaip tariant, Rusijos veiksmai išstūmė ją iš sprendimus priimančių, tarpusavyje diskutuojančių valstybių tarpo. Su ja bus bendraujama tik tiek, kiek yra būtina.

Sankcijų klausimu pasiekta didžiulė vienybė: Atstovų rūmuose 419-3, o Senate 98-2 . Tarp balsavusių „prieš“ buvo demokratų senatorius Bernie‘is Sandersas, pernai kandidatavęs į JAV prezidentus. Jis viešai paaiškino, jog „prieš“ buvo dėl sankcijų Iranui. Dėl Rusijos jokių pastabų neturėjo. Balsavimas parodė, kad respublikonai ir demokratai visiškai sutaria, jog agresyvi Rusijos elgsena turi būti atitinkamai įvertinta.

Ramūnas Bogdanas
Ramūnas Bogdanas
© DELFI / Tomas Vinickas

Vidaus politikos atžvilgiu balsavimas suvaržė prezidento Donaldo Trumpo galias, nes Kongreso įstatymą gali atšaukti tik pats Kongresas. Kremliui neliko jokios galimybės pakeisti JAV politiką per D. Trumpą. Šis, suprasdamas suvaržymą, vistiek įstatymo nevetavo, nes tuo atveju projektas būtų grįžęs pakartotinam balsavimui, kuriam reikėtų nesunkiai surenkamos dviejų trečdalių daugumos, ir prezidentas liktų griausmingai pralaimėjęs. Tad D. Trumpui teko sutikti su įstatymų leidėjų valia, o Rusijai buvo parodyta, jog JAV valdo ne asmuo, o institucijos, kurios viena kitą prižiūri ir atsveria.

Tai nėra kokia nors naujiena. Prie George‘o Busho vyresniojo Kongresas įvedė sankcijas Pietų Afrikos Respublikai, nors Baltieji rūmai tam prieštaravo, ir jos buvo panaikintos tik atšaukus apartheido politiką.

Įstatymas prieš tris grėsmę keliančias šalis apibrėžia 12 tipų sankcijas, kurias gali panaudoti prezidentas – nuo vizų neišdavimo iki sąskaitų įšaldymo. Be to, duodamos specialios užduotys tarnyboms. Aptarsime tik tas, kurios liečia Rusiją.

Kova už protus

Pirmuosius rezultatus matysime jau spalio pabaigoje. Jie bus apie smegenų plovimo mechanizmą. Per 90 dienų D. Trumpas turės pateikti pranešimą apie Rusijos kontroliuojamas ir finansuojamas žiniasklaidos priemones. JAV siūlys Europos Tarybai įkurti žiniasklaidos laisvės komisiją, kuri teiktų rekomendacijas valstybėms, kaip teisiškai reguliuoti skirtumus tarp faktų, nuomonių ir dezinformacijos.

Sankcijos išplėstos į energetinį sektorių, nes tai yra sritis, iš kurios Rusija daugiausia uždirba eksportuodama. Kadangi tuos pinigus arba išsidalina valdantis klanas, arba jie investuojami į agresyvią kariuomenę, nuspręsta prisukti pajamų kranelį.
Ramūnas Bogdanas

Paaiškėjo, jog valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono komanda, ignoruodama karjeros diplomatų ir kongresmenų raginimus, nepanaudojo 60 mln. JAV dolerių, skirtų Globaliam įsitraukimo centrui (Global Engagement Center), į kurio užduotis įeina kova su Rusijos dezinformacija už šalies ribų. Turėdamas Kongreso leidimą, R. Tillersonas nepaprašė tų pinigų, esančių Pentagono sąskaitoje, ir rugsėjo 30 d. jie, kaip nepanaudoti, grįš į iždą. Valstybės sekretoriaus padėjėjas teisinosi, jog papildomas programų finansavimas supykdytų Maskvą.

Įsigaliojusios sankcijos toliau taip elgtis neleis. Nuo šiol jau privalomi tyrimai galbūt palies ir Lietuvą, iš kurios, sukėlus propagandinę kampaniją prieš skalūnų dujas, buvo išvarytas JAV gigantas „Chevron“; prigąsdinus branduoline katastrofa, sužlugdytas VAE projektas su japonų „Hitachi“. Galbūt daugiau sužinosime, iš kur kyla Lietuvos komercinių televizijų ypatinga meilė rusiškai produkcijai.

Užrišti pinigų kapšelį

Sankcijos išplėstos į energetinį sektorių, nes tai yra sritis, iš kurios Rusija daugiausia uždirba eksportuodama. Kadangi tuos pinigus arba išsidalina valdantis klanas, arba jie investuojami į agresyvią kariuomenę, nuspręsta prisukti pajamų kranelį. Rusijos energetikos kompanijų finansavimas nuo 90 dienų sutrumpintas iki 60, nors pirmame variante siūlyta trumpinti net iki 30 dienų. Draudžiama tiekti įrangą ir technologijas naujiems Rusijos projektams naftos ir dujų sektoriuose.

Metinės leidžiamos investicijos ribojamos iki 10 mln. JAV dolerių, o tai reiškia nedalyvavimą stambiuose projektuose. Juk kada „Exon Mobil“ su tuometiniu jos vadovu R. Tillersonu tarėsi su Rusija dėl investicijų Arktyje, kalba ėjo apie milijardą JAV dolerių. Kadangi pati Rusija nesugeba pasigaminti reikiamos įrangos naujiems gręžiniams įsisavinti, o senieji rezervai senka, sankcijos tiesiogiai veiks gavybos apimtis ir Rusijos biudžeto įplaukas. Trumpai tariant, ši sankcijų dalis sumažins Rusijos galimybes finansuoti savo agresyvias ambicijas.

Taikiniai apibrėžti taip: „Svarbiausi politiniai veikėjai ir oligarchai, artimi Rusijos valdžiai, jų turtas, artumas Putinui ir kitiems „valdančiojo elito“ nariams, dalyvavimas korupcijoje, pajamų šaltiniai, jų šeimos narių aktyvai ir ryšiai su užsienio verslais“.
Ramūnas Bogdanas

Sankcijos energetikos srityje tikrai patiko Ukrainai, kurios energetinio savarankiškumo užtikrinimui skirtas atskiras straipsnis, tačiau jos labai nepatiko ES vadovybei, nes liečia projektus, kuriuose dalyvauja ES valstybės, ypač Vokietija. Gali kilti kliūčių planuojamam „Nord Stream 2“ Baltijos dugnu. Beje, ir pirmasis „Nord Sream“ yra priklausomas nuo JAV, nes vamzdyje veikia galingi JAV gamybos siurbliai, užtikrinantys dujų transportavimą jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją.

Į dešimtuką

Jau ne vienerius metus tiek pačios Rusijos opozicionieriai, tiek Rytų Europos analitikai aiškina Vakarams, jog pačios baisiausios sankcijos yra personalinės. Mat Rusijoje sukurtas modelis, pagal kurį klanas pasidalinęs šalies resursus, juos eksportuoja, o savo turtu mėgaujasi Vakaruose, nuo kurių stengiasi atgrasinti likusius gyventojus. Didžiausias pavojus režimui yra tokio modelio sugriovimas, nes darosi nereikalingas jo garantas Vladimiras Putinas. Kai nėra lietaus, skėtis nereikalingas.

Kalėdos Rusijoje ne vienam turtuoliui šiemet bus liūdnos. Įsigaliojus sankcijų įstatymui, per 180 dienų ir paskui kasmet JAV iždo sekretorius su Nacionalinės žvalgybos direktoriumi ir valstybės sekretoriumi privalo pateikti Kongresui ataskaitą apie Rusijos oligarchus ir pusiau valstybines organizacijas. Iždo departamento dalis yra JAV finansų žvalgyba, kuri yra geriausia pasaulyje šioje srityje. Kadangi JAV doleris yra pasauliniuose atsiskaitymuose naudojama valiuta, jie prieina prie daugybės duomenų, nes operacijos atliekamos per JAV bankus ir jie privalo sekti, kaip naudojamas JAV doleris.

Taikiniai apibrėžti taip: „Svarbiausi politiniai veikėjai ir oligarchai, artimi Rusijos valdžiai, jų turtas, artumas Putinui ir kitiems „valdančiojo elito“ nariams, dalyvavimas korupcijoje, pajamų šaltiniai, jų šeimos narių aktyvai ir ryšiai su užsienio verslais“.

Po to, kai bus paviešintas šis tyrimas, automatiškai pradės veikti JAV įstatymai dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų lėšų.

Atsižvelgta į jau matytus oligarchų manevrus, kai jie pakliuvo po sankcijomis: Genadijus Timčenka dovanojo turtą savo sūnui, Igoris Sečinas perrašė aktyvus paslaugiam partneriui užsienyje. Slėptuvės dabar apsmaigstytos vėliavėlėmis.

Įstatymu tapę sankcijos žymi ilgalaikę griežtą JAV politiką Rusijos atžvilgiu. V. Putinas prisižaidė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.