Kaip pranešė URM, A.Valionis, kuris yra Lietuvos derybų su ES delegacijos vadovas, išreiškė viltį, kad galutiniame stojimo derybų etape "ES parodys daugiau solidarumo su būsimomis narėmis ir ES parama nuo įstojimo dienos bus didesnė, nei siūloma dabar".
"Mūsų žemdirbių lūkesčiai yra dideli, tačiau galiausiai jie bei derybų rezultatai turės maksimaliai sutapti", - sakė A.Valionis. Lietuvos vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius pareiškė, kad Lietuva trečiadienį oficialiai suformuluotą Europos Komisijos poziciją dėl naujų narių ūkininkų finansavimo įvertino kaip "pradinį pasiūlymą, nuteikiantį ilgoms deryboms".
"Mūsų derybų tikslas - kuo greitesnė lygiavertė parama", - tokius P.Auštrevičiaus žodžius BNS perdavė jo atstovė spaudai.
Vyriausiojo euroderybininko pavaduotojo Klaudijaus Manioko vertinimu, Europos Komisijos pozicija "yra pradinis pasiūlymas, todėl Lietuva derybose su ES turės siekti labiau subalansuoto sprendimo, kuris mus mažiau diskriminuotų".
Lietuvos euroderybininkų vertinimai yra kur kas santūresni, nei kitų kandidačių į ES. Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai ES pasiūlymą naujų ES narių ūkininkams mokėti tik ketvirtadalį finansinės paramos, kurią gauna ES senbuviai, pavadino "visiškai nepatekinamu".
Kaip "nepriimtiną" Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Michalas Toberas apibūdino ir 10-ties metų laikotarpį, pagal kurį, Europos Komisijos siūlymu, parama naujų ES šalių ūkininkams turėtų pasiekti senbuvių lygį.
Panašiai reagavo ir Estija. "Estija tikėjosi ir tikisi, kad su senosiomis ir naujosiomis narėmis bus elgiamasi vienodai", - pareiškė Estijos URM atstovė spaudai Tiina Maiberg. Anot jos, šiuo atveju "Europos Komisijos pasiūlymai negali būti pateisinami".
Europos Komisijos trečiadienį paskelbtą pasiūlymą dėl stojimo derybų finansinių klausimų sprendimo 2004-2006 metais dar turi svarstyti ir pavirtinti ES narės.
Jos turi suformuluoti bendrą derybinę poziciją derantis su kandidatėmis dėl jų stojimo sąlygų žemės ūkio, regioninės politikos ir biudžeto-finansų srityse.
Pasak Lietuvos euroderybininkų, preliminariais skaičiavimais, sudėjus ES paramą Lietuvai per struktūrinius, sanglaudos fondus, tiesiogines išmokas, paramą kaimo plėtrai bei Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui, suma sudarytų apie 2 milijardus litų, tačiau ateityje ji kasmet tolygiai didėtų.
EK siūlomame plane atskirai yra numatyta parama Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui. URM duomenimis, be jau ES ir šalių donorių skirtų 215 mln. eurų (743 mln. litų) IAE uždarymui, 2004-2006 metais EK numato skirti po 70 mln. eurų (242 mln. litų) kasmet.
Pasak ministro A.Valionio, "Lietuvai yra labai svarbu, kad EK laikosi jos nario Gunterio Verheugeno (Giunterio Ferhoigeno) pažado dėl paramos Ignalinos AE uždarymui", - pabrėžė A.Valionis.
"Paramos Ignalinos AE uždarymui išskyrimas išlaidų ES plėtrai projekte leidžia tikėtis, kad ir ateityje, po 2006 metų, jėgainės uždarymo finansavimas bus tęsiamas, o tikslus ES paramos dydis bus nustatytas jungtinėje EK ir Lietuvos energetikos darbo grupėje", - sakė ministras.
Lėšos būsimoms naujoms narėms numatomos tik 2004-2006 metams. Dėl ES 2007-2012 metų biudžeto vyks atskiros derybos, kuriose, kaip tikimasi, dalyvaus ir Lietuva. Lietuva siekia šiais metais baigti stojimo derybas su ES ir 2004 metais tapti sąjungos nare.
