Tačiau Londonas ar likusi JK dalis tikrai nėra vienintelė lietuvių emigrantų pamėgta vieta gyventi. „Tiesa“ nusprendė pasidomėti, kokios yra būsto nuomos kainos ir sąlygos kitose tarp lietuvių emigrantų populiariose šalyse – Ispanijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje. Apie visa tai – iš šiose šalyse įsikūrusių lietuvių lūpų.
Būsto paieška – iššūkis visur
Bene sudėtingiausia užduotis kiekvienam imigrantui, kad ir kur jis atvyktų – įsikurti naujoje šalyje. Ir visai nesvarbu, ar tai Anglija, ar Norvegija, ar Vokietija: būsto paieškos bet kur gali tapti vienu didžiausių iššūkių.
Pasak „Tiesos“ pašnekovės Augustės, bene sunkiausia atvykėliams Olandijoje.
„Išsinuomoti būstą lengviau per agentūrą, tačiau reikia atitikti labai aukštus reikalavimus. Pavyzdžiui, viena populiariausių vietinių nekilnojamojo turto agentūrų „Funda“ reikalauja, kad būsimasis nuomininkas uždirbtų keturis kartus daugiau nei būsto nuoma. Jeigu vieno kambario buto nuoma toliau nuo centro kainuoja 1 200 eurų, – o Amsterdame tai yra normali kaina, – mėnesinis atlyginimas turi siekti 3 500 eurų, jau sumokėjus mokesčius“, – aiškino Nyderlandų sostinėje penktus metus gyvenanti Augustina.
Pasak Berlyne įsikūrusios Indrės, tik atvykus į miestą ir neturint darbo išsinuomoti gerą butą irgi nėra lengva, nes dauguma nuomotojų reikalauja stabilių pajamų įrodymo.
„Turi pristatyti darbo sutartį, trijų mėnesių pajamų banko išklotinę. Yra toks specialus dokumentas, vokiškai vadinamas schufa, įrodantis, kad šalyje neturi skolų. Jį gali gauti tik būdamas oficialiai registruotas Vokietijoje. Dokumento paprastai prašo dauguma nuomotojų“, – apie vokiškos nuomos niuansus kalbėjo lietuvė.
Ji pridūrė, kad, kaip ir visur kitur, į kiekvieną butą vyksta atranka. Todėl daug ką lemia ne tik finansinės galimybės, bet ir asmeninės simpatijos tarp buto savininkų ir imigrantų nuomininkų.
Skirtingai nei daugumoje kitų Europos šalių, nuomojantis būstą Norvegijoje nereikia turėti jokio kapitalo, išskyrus depozitą. Neturit santaupų depozitui, veikia sistema, kai savivaldybės suteikia paskolą užstatui arba duoda garantiją, o kai kurie nuomotojai ją priima vietoj depozito.
„Tačiau tai tikrai nereiškia, kad pirmą kartą atvykus į šalį būstą rasti lengva“, – pabrėžia devynerius metus Norvegijoje su šeima gyvenanti Laura. Pasak jos, dažniausiai būstas randamas tik per pažįstamus.
Paprastai savininkai būsimų nuomininkų prašo pateikti įrodymą, kad turi nuolatinį darbą, rekomendacijų, reikalauja trijų mėnesių depozito ir dar kviečia į interviu.
Norvegijoje depozitas pervedamas į specialią banko sąskaitą, iš jos per visą nuomos laikotarpį pinigų paimti negali nei būsto nuomininkas, nei šeimininkas. Baigus galioti sutarčiai, lėšos grąžinami į nuomininko sąskaitą.
Lietuvių pamėgtoje Tenerifėje butą ilgalaikei nuomai rasti daug sunkiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kaip pasakojo Ispanijai priklausančioje saloje jau penkerius metus gyvenanti ir šeimą sukūrusi Dovilė, šiuo metu būstą susirasti tikrai nelengva dėl vis daugėjančių imigrantų. „O dėl paklausos kyla nuomos kaina ir reikalavimai nuomininkams“, – konstatuoja lietuvė.
Tam pritarė ir Tenerifės nekilnojamojo turto agentūroje „Island Home“ dirbanti nekilnojamojo turto specialistė Renata Zdanovič.
„Pastaruoju metu būstą ilgalaikei nuomai susirasti labai sunku, – patvirtina ji. – Kainos ir paklausa šoktelėjusios, o pasiūla sumažėjusi, nes dauguma būsto savininkų pasirenka trumpalaikę nuomą.“
Vokietijoje kainos auga nuolat
Neseniai spaudoje pradėta rašyti, kad Vokietijoje gyvenantiesiems už nuomojamą būstą tenka pakloti vis daugiau. Skaičiuojama, kad pernai būsto nuoma čia pabrango beveik 5 proc., ir dabar kvadratinio metro nuoma vidutiniškai kainuoja 7,65 euro per mėnesį.
Pasak Berlyne įsikūrusios Indrės, kaina priklauso nuo to, kiek laiko bute gyveni, o laimingesniesiems vis dar gali pasisekti išsinuomoti butą už itin patrauklią sumą.
„Būsto nuomos kainos, kaip ir visur kitus, priklauso nuo rajono, namo būklės, buto ploto ir panašiai, – dėsto lietuvė. – Yra laimingųjų, kurie ten pat gyvena jau daug metų pagal senas sutartis ir už trijų kambarių butą gerame rajone moka 500 eurų per mėnesį. Pavyzdžiui, mano pažįstama Mitte rajone už naujos statybos trijų kambarių butą moka 1 800 eurų. Yra įvairių alternatyvų – žiūrint ko kam reikia. Gerai paieškojus, ir gerų rajonų pakraščiuose galima rasti butą už 600 eurų.“
Indrė atskleidė, kad Berlyne labai populiari kambarių nuoma – ypač tarp asmenų, negaunančių nuolatinių pajamų. Tačiau skirtingai nei Anglijoje, čia populiariau tiesiog migruoti per trumpam nuomojamus kambarius, pavyzdžiui, kol šeimininkai keliauja. O toks namų dalijimasis tarp lietuvių, kaip Anglijoje, Vokietijoje, anot merginos, nėra labai įprastas.
Ne per toli nuo centro nutolusiame Berlyno rajone dviejų kambarių buto nuoma vidutiniškai kainuoja nuo 700 iki 1 500 eurų. Pasak Indrės, populiariausi rajonai tarp lietuvių Berlyne yra Kreuzbergas, Friedriecheinas, Neuköllnas, Schönebergas, Charlottenburgas, Mitte, Prenzlauerbergas.
„Kaip ir kituose miestuose, taip ir Berlyne, darbininkai renkasi miesto pakraščiuose esančius pigesnius būstus. Tačiau kiekvienas Berlyno rajonas turi savo šarmo“, – patikina lietuvė.
Imigrantų kainomis nediskriminuoja
„Už 30 kvadratinių metrų studijos tipo butą, kuris yra Noord rajone, dabar mokame 1 275 eurus“, – „Tiesai“ atvirai kalba Olandijoje, Amsterdame, gyvenanti Augustina.
„Butas labai mažas, bet viskas nauja ir gražu“, – aiškina lietuvė. Pasak jos, Amsterdamo šiaurė nėra populiarus rajonas tarp vietinių. Čia ir miesto pietryčiuose dažniau gyvena atvykėliai iš kitų šalių. „Galbūt todėl čia įsikūrę ir daugiau lietuvių“, – svarsto mergina.
„Kiek teko susidurti, Amsterdame visi lietuviai labai sąžiningai moka nuompinigius, visi vertina savo namus ir niekas negyvena nelegaliai, – tęsė pasakojimą ji. – Būna, kad dažnai keičia nuomojamus būstus, nes imigrantams Olandijoje rasti nuolatinę pastogę tikrai sunkiau nei vietiniams.“
Augustinos teigimu, kambario nuoma Amsterdame kainuoja apie 500 eurų vienam žmogui. Kainos tokios pačios tiek olandams, tiek imigrantams. Už dviejų kambarių butą normalu mokėti apie 1 400–1 300 eurų, neskaičiuojant mokesčių.
Lietuvių rojus siūlo įvairovę
Galbūt dėl skanaus maisto, nedidelių kainų ir visus metus puikaus oro Tenerifės sala Ispanijoje per pastaruosius keletą metų žaibiškai išpopuliarėjo tarp lietuvių. Vis daugiau tautiečių šią gražią vietovę nusprendžia vadinti naujaisiais namais.
„Pietinėje salos dalyje, kur per sezoną mėgsta apsistoti dauguma turistų, nuo rugsėjo iki gegužės rasti būstą ilgalaikei nuomai praktiškai neįmanoma. Šiaurinėje dalyje būstą rasti įmanoma, tačiau čia reikalavimai daug didesni“, – „Tiesai“ pasakojo Dovilė.
Paprastai būsto nuomotojai būsimųjų gyventojų prašo pateikti darbo Tenerifėje sutartį. Kitokios sutartys ar pajamų įrodymai, anot lietuvės, tiesiog netinka.
Nuomininkų dažnai prašoma turėti ir laiduotoją – tai yra žmogų, kuris garantuotų, kad mokėsite nuomą ir nieko iš naujųjų namų nepasisavinsite.
Tokie reikalavimai nuomininkams, kaip minėjo Dovilė, galioja šiaurinėje salos dalyje. „Pietinėje dalyje paprastai apsieinama mokesčiu agentūrai, jis būna nuo 200 iki 400 eurų“, – paaiškina ji.
Pasak R. Zdanovič, Lietuvoje pakilus kainoms, lietuviai renkasi atokesnius salos kampelius, tačiau salos pietūs vis dar yra populiarūs tiek tarp tautiečių, tiek tarp atvykusiųjų iš kitų šalių. Nekilnojamojo turto specialistės manymu, taip yra dėl to, kad pietinėje dalyje geresnė darbų pasiūla ir visada puikus oras.
„Nuomos dalijimasis su kelias kitais žmonėmis paplito vos prieš kelerius metus, kai pakilo būsto kainos. Tačiau toli gražu ne visiems būstų savininkams tinka tokie nuomininkai. Dažnai nurodoma, kad būstas nuomojamas 2–4 asmenims“, – apie lietuvių gyvenimo įpročius Tenerifėje pasakojo R. Zdanovič.
Nuomos kaina gali labai skirtis – ji priklauso nuo vietovės. R. Zdanovič duomenimis, vieno miegamojo būstas prastesniuose ar tolimuose rajonuose kainuoja apie 350–400 eurų per mėnesį, arčiau turistinių vietų – 500–700 eurų. Dviejų miegamųjų butas iki 10 minučių kelio automobiliu nuo populiariųjų Los Cristianos ar Las Americas kurortų – apie 600–800 eurų.
„Tenerifeje, kaip ir visur kitur pasaulyje, yra labai prastų ir pigių rajonų. Tad jei kaina labai maža, reikėtų gerai pasiklausinėti, kas tai per vieta. Deja, su išaugusia paklausa saloje paplito ir sukčiavimo atvejų. Agentais apsimetę asmenys pasiimą depozitą ir dingsta“, – atkreipė dėmesį nekilnojamojo turto Tenerifėje specialistė.
