aA
Į gydymo įstaigas besikreipiančių Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą dažniausiai sukelia ilgas laukimas eilėse prie gydytojų kabinetų, rodo tyrimas. Tyrimą praėjusiais metais atliko Sveikatos ekonomikos centras, apklausęs 1058 suaugusius Lietuvos gyventojus.
Pensininkė
Pensininkė
© DELFI
33,3 proc. respondentų nurodė, kad norint patekti pas gydytoją, tenka ilgai laukti, 20 proc. pažymėjo, kad sunku patekti pas reikalingus specialistus, o 17,7 proc. nurodė, kad iš viso sunku užsiregistruoti pas gydytojus.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų į ambulatorines gydymo įstaigas kreipiasi dėl lėtinių ligų gydymo. Kas antras pacientas, apsilankęs pas šeimos gydytojus, terapeutus bei kitus specialistus, į juos kreipėsi dėl įvairių pažymų ir siuntimų, o tai tiesiogiai nesusiję su gydymu.

Tik 18,5 proc. apklaustųjų nurodė į ambulatorinę gydymo įstaigą atėję profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

38,1 proc. respondentų buvo visuomet patenkinti suteiktu gydymu.

Daugiau kaip 32 proc. gyventojų nurodė kelias savo nepasitenkinimo gydymu priežastis - 10,9 proc. paminėjo nepakankamą medicinos personalo dėmesį ir pagarbą pacientams, 10,8 proc. nurodė sugaištą laiką, kol suteikiamas gydymas, 10,2 proc. apklaustųjų teigė, jog tenka ilgai laukti eilėse nemokamam gydymui ar dantų protezavimui.

Kaip brangią paslaugą, gydymą įvertino 9,6 proc. apklaustųjų, 4,3 proc. teigia negauną pakankamai informacijos apie gydymo galimybes, o 4,8 proc. gyventojų mano, kad informacija apie ligonio sveikatos būklę bei gydymą suteikiama neišsami.

40,4 proc. žmonių visų ligų atvejais linkę kreiptis į valstybines gydymo įstaigas, apie 5 proc. - pirmiausia kreiptųsi į privačiai dirbančius medikus.

Tyrimas rodo, kad gydytis patys ir nesikreipti į gydytojus linkę apie 20 proc. apklaustųjų, iš jų 11 proc. - dėl gydymosi brangumo, 6 proc. - dėl to, kad, jų manymu, gydymui reikės skirti daug laiko, 5 proc. nesikreipė, nes nenorėjo patirti nemalonumų darbe.

Beveik pusė (45,7 proc.) per metus nors vieną kartą gulėjusių ligoninėje žmonių buvo 50 metų ir vyresni gyventojai. 31 proc. ligoninių pacientų teigė, kad jiems teko gulėti ligoninėse daugiau nei vieną kartą per metus, iš kurių 80 proc. - dėl tos pačios ligos.

Gydytojams bei kitam medicinos personalui neoficialiai mokėjo 22,5 proc. besigydžiusiųjų ambulatorinėse gydymo įstaigose, ir 52,3 proc. pacientų, gulėjusių ligoninėje.

Tiek mieste, tiek kaime daugiau žmonių naudojasi greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugomis. Kas trečias Lietuvos gyventojas per pastaruosius metus kvietėsi greitąją medicinos pagalbą į namus. Per pastaruosius penkerius metus daugiau nei dukart padaugėjo žmonių, kurie GMP per metus kvietė daugiau nei 5 kartus.

Pasak tyrimą atlikusio Sveikatos ekonomikos centro direktorės Liubovės Murauskienės, šia apklausa sveikatos priežiūros reformą siekta įvertinti gyventojų akimis.

"Kai tiek daug žmonių kalba apie medicinos personalo nepakankamą dėmesį, informacijos stoką bei patekimo pas gydytojus sunkumus, atėjo laikas pertvarkyti sveikatos sektorių atsižvelgiant į pacientų, o ne į valdininkų nuomonę", - tyrimo pristatyme pirmadienį Vilniuje sakė L.Murauskienė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.