Merkinės mūšyje partizanai susirėmė su NKVD pajėgomis
Merkinės miestas – ypatinga vieta, kur kiekvienas kalnelis mena svarbius istorijos įvykius nuo viduramžių iki pokario rezistentų kovų, o kiekvienas bandymas įbesti kastuvą į žemę baigiasi archeologiniais tyrinėjimais, atskleidžiančiais užmirštus praeities kodus.
Ypatingai skaudus šitam kraštui buvo Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpis, prasidėjęs miesto centro subombardavimu ir 3 tūkstančių žydų tautybės gyventojų sušaudymu. Karas tęsėsi ir po karo, o 1945 m. gruodžio 15 d. Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujamų Merkio rinktinės partizanų surengtas Merkinės šturmas ir susirėmimas su NKVD pajėgomis, istorikų vadinamas Merkinės mūšiu iki šiol prisimenamas šio krašto senbuvių pasakojimuose ir dainose.
Istorinėje Merkinės miesto dalyje, Kauno ir Mokyklos gatvių kampe, pakeliui į rudomis lankytinos vietos rodyklėmis žymimą memorialą žuvusiems Dzūkijos partizanams, vadinamą Merkinės kryžių kalneliu, ant kalvos grėsmingai stūkso iš tolo matoma sovietinio kario su automatiniu šautuvu rankose skulptūra. Susidomėjusius šiuo objektu svečius pasitinka raudono granito lentos, skelbiančios, kad tai yra 1941 – 1945 m. „kare žuvusių tarybinių karių kapinės“, kurias Rusijos federacijos lėšomis atnaujino Rusijos ambasada.
Kapinių teritoriją kažkas nušienauja, bet akivaizdu, kad memorialas nėra dažnai lankomas merkiniškių ar turistų – samanose tarp kapų jau dygsta grybai, o prie kario statulos kojų gėlių jau seniai niekas nepadėjo.
Rekonstruojant memorialą dingo mirties datos
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Turizmo ir informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, fotomenininkas ir didelis Merkinės patriotas Algimantas Černiauskas įsitikinęs, kad Rusijos ambasados lėšomis rekonstruojant Merkinės sovietinių karių memorialą buvo sąmoningai suklastoti istoriniai faktai.
„Čia buvo suvežti ne tik sovietų armijos kareiviai, žuvę forsuojant Nemuną, bet ir vėliau aplinkiniuose kaimuose kovose su partizanais nukauti NKVD dalinių kariškiai. Rusijos ambasados lėšomis 2007 m. memorialas buvo suremontuotas. Rekonstrukcijos metu buvo pašalintos žuvusiųjų mirties datos. Dabar jau nebeaišku, kuris yra Antrojo pasaulinio karo auka, o kuris vykdė represijas prieš Dzūkijos žmones ir žuvo nuo partizanų kulkų“, – pasakojo A. Černiauskas.
Jo teigimu, tai nėra atsitiktinumas, o gudrus propagandinis veiksmas, nes panašiai išnyko kareivių mirties datos ir kitose už Rusijos pinigus tvarkytose Lietuvos kapinėse. A. Černiauskas teigia specializuotuose rusų tinklalapiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo istorijai, atrandantis surašytas tikrąsias Merkinėje palaidotų sovietinių karių žuvimo datas ir įsitikinantis, kad daugelis iš jų žuvo jau po oficialios karo pabaigos.
„Taip ir parašyta: toks ir toks žuvo kovose su Lietuvos banditais, palaidotas Merkinės kapinėse. Tai reiškia, kad istoriniai faktai, rekonstruojant sovietinių karių memorialą, jau buvo suklastoti, norint represijų vykdytojus pateikti kaip karo didvyrius“, – sakė A. Černiauskas.
Tuo metu pačioje Rusijoje daugybės užmirštų Antrojo pasaulinio karo aukų kapų niekas netvarko.
Sieks pašalinti agresyvaus militaristinio stiliaus skulptūrą
A. Černiauskas atkreipia dėmesį, kad sovietinio kario su automatiniu šautuvu statula, rūsčiu žvilgsniu palydinti visus, einančius pagerbti partizanų į Kryžių kalnelį, merkiniškiams akis bado jau seniai ir ne kartą buvo nukentėjusi nuo niokotojų. Sovietiniai kariai palaidoti toje vietoje, kur anksčiau stovėjo Merkinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, funduota Mykolo Kazimiero Paco.
„Paminklai neturėtų propaguoti militaristinės dvasios, kviesti kariauti, žudyti. Merkiniškių bendruomenė oficialiai sovietinio kario paminklo nugriovimo klausimo niekada nesvarstė. Yra skirtingų nuomonių, nes net ir stačiatikių kryžių pašalinimas nuo Merkinės krašto muziejaus pastato buvo nelengvas ir sulaukė pasipriešinimo“, – prisiminė Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos Turizmo ir informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
A. Černiausko nuomone, žuvusių karių memorialas turi priminti karo aukų beprasmiškumą, o ne skleisti militaristinę dvasią. Jam pritarė ir Merkinėje apsilankiusi Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus vyr. valstybinė inspektorė Margarita Janušonienė. Dzūkijos nacionalinio parko surengtoje diskusijoje paklausta merkiniškių, ar paveldosaugininkai nesipriešintų sovietinio kario paminklo nukėlimui, ji atsakė, kad kliūčių tam nebus, o jos asmenine nuomone agresyvaus militaristinio stiliaus skulptūra neturėtų stovėti mieste.
