Lietus pastaruoju metu sukėlė daug nepatogumų sostinės gyventojams: nepravažiuojamos gatvės, į garažus ar kitus pastatus plūstantis vanduo bei skęstantis viešasis transportas. Tuo metu pajūryje lietaus iš viso neužfiksuota. Kaip DELFI teigė klimatologas Donatas Valiukas, visų pirma reikia suprasti, kad pastarieji didieji lietūs atėjo iš Pietų ir buvo lokalūs, todėl nepasiekė pajūrio zonos.
Lietaus skirtumai priklauso nuo jo kilmės
„Vilniuje buvę lietūs yra labai lokalūs, todėl net virš skirtingų miesto dalių gali iškristi skirtingas lietaus kiekis. Tokiems lietums reikalinga šiluma ir didelis drėgmės kiekis ir kai ji susiduria su šaltesniu oru, susidaro debesys ir iškrenta lietus“, - aiškino klimatologas.
Be to, jis priminė, kad tokie lietūs anksčiau dažniausiai pasiekdavo Kauną, tik pastaraisiais kartais jis stipriau smogė Vilniui. Kaip teigė klimatologas, toks pats lietaus kiekis iškritęs kažkur laukuose nesudarytų didelių problemų. Miesto sistemos nėra pritaikytos dideliam kritulių kiekiui.
Tiesa, klimatologas pabrėžė, kad daugiausiai kritulių Lietuvoje iškrenta tada, kai lietaus debesys atkeliauja iš Vakarų. Būtent šie debesys pirmieji pasiekia pajūrį ir toliau keliauja į Žemaičių aukštumą, kurioje iškrenta didžiausias kritulių kiekis Lietuvoje. Vėliau lietaus debesys pasiekia vidurio Lietuvą, kurioje kritulių iškrenta mažiau.
„Pajūryje ir rytinėje Lietuvos dalyje iš minėtų debesų iškrenta tikrai mažiau lietaus nei Žemaitijoje“, – pabrėžė D. Valiukas.
Orų skirtumams įtaką daro jūra
Kitiems orų skirtumams didžiausią įtaką daro jūra. Ji sukaupia šilumą, kurią paskui atiduoda į aplinką, todėl pajūryje yra mažesni temperatūros skirtumai tiek tarp dienos ir nakties, tiek tarp vasaros ir žiemos temperatūrų.
Tai ir daro įtaką tam, kad žiemos pajūryje yra šiltesnės nei likusioje Lietuvos dalyje, o vasaros – vėsesnės. Tas pats galioja ir paros temperatūrai. Vasarą pajūryje dienomis būna vėsiau, tačiau naktys būna šiltesnės.
Kaip teigė klimatologas, vėjai pajūrio ruože būną stipriausi. Taip yra dėl to, kad vėjas dažniausiai ateina nuo jūros, kur jis gali įsibėgėti, o vėliau sutikęs kliūtis ant žemės paviršiaus jis ima silpti. Vasaros metu pajūryje susidaro vėjas vadinamas brizu. Jis susidaro dėl slėgio skirtumų tarp sausumos ir jūros. Dieną brizas pučia nuo jūros į sausumą, o naktį nuo sausumos į jūrą.
Apsiniaukusių dienų pajūryje yra mažiausiai, nes saulės spindėjimo metinė trukmė ten ilgiausia. Saulėtų dienų, kaip ir likusioje Lietuvos dalyje, sumažėja rudenį, kai į Lietuvą pradeda atkeliauti daugiau ciklonų. Pavasarį giedrų dienų pradeda daugėti.
„Reiktų pabrėžti, kad orų požiūriu vasara pajūryje prasideda ne birželio 1-ą, o 20-ą dieną ar netgi po Joninių“ – pasakojo D. Valiukas.
Vasaros įkarštis pajūryje prasideda nuo liepos antrosios pusės iki rugpjūčio vidurio.
Netikslių prognozių gali tik daugėti
Pajūrio verslininkai kaltina sinoptikus dėl to, kad paskelbiamos orų prognozės nėra tikslios. D. Valiukas teigė, kad netikslių prognozių gali tik daugėti, nes orus nuspėti daro vis sudėtingiau.
„Tam daugiausiai turi įtakos klimato pokyčiai, globalios oro temperatūros kilimas, jie ir lemia, kad orai darosi labai permainingi ir sunkiai nuspėjami“, – teigė D. Valiukas.
Dar viena problema – internete esančios orų prognozės, kurių patikimumu galima abejoti, nes jų kilmė ir kokybė nėra aiški. Klimatologas teigia, kad reikia patikrinti kelias prognozes, tada galima susidaryti geresnį bendrą vaizdą.
Trijų ar keturių dienų prognozei reikia informacijos iš ketvirtadalio žemės paviršiaus. Reikia žinoti, kokia įvairiuose taškuose temperatūra, vėjo greitis, slėgis, drėgmė, šie duomenys turi būti fiksuoti ne tik Žemės paviršiuje, tačiau ir skirtinguose aukščiuose.
„Remiantis duomenimis modeliuojama, kaip orų masės judės, bet dėl duomenų trūkumo ar netikslumo atsiranda paklaidos“, – pasakojo klimatologas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos jūrinių prognozių grupės vyriausiasis specialistas Lionginas Pakštys DELFI sakė, kad yra sudaromos specialios orų prognozės Klaipėdos jūrų uostui.
Tiksliausios būna dienos ar paros prognozės, kurių tikslumas yra vertinamas, o trijų ar penkių dienų prognozės net nevertinamos, nes jos dažnai kinta.
„Paros ir dienos prognozes mes vertiname pagal prognozių sudarymo instrukciją. Tos prognozės tvirtinasi apie 88-90 proc. Tai, manau, yra pakankamai neblogas procentas“, - pasakojo L. Pakštys.
Dažniausiai šiose prognozėse yra klystama dėl kritulių ir rūko. Taip pat padaroma klaidų dėl vėjo greičio, kadangi sunku numatyti kaip išsivystys ciklonas.
Klimatologas D. Valiukas pastebi, kad per paskutinius 15 metų žmonės priprato prie labai šiltos vasaros. Praėjęs birželis nebuvo išskirtinis.
„Birželis buvo tik šiek tiek vėsesnis nei įprastai ir lietingesnis. Kiekvienais metais vyksta svyravimai tai į vieną, tai į kitą pusę ir nereikia šiuo birželiu stebėtis, nes visai neseniai toks buvo, tačiau žmonės greitai pamiršta orus“, – priminė D. Valiukas.
Numatoma, kad šių metų liepa bus vėsesnė laipsniu nei įprastai, tačiau joje pasitaikys ir šiltesnių dienų, o prie orų svyravimų teks prisitaikyti.
