aA
„Mes matome socialdemokratus, kurie yra labai patogioje situacijoje – būti koalicijoje, nebalsuoti už strategines reformas, užimti ministrų ir komitetų pirmininkų postus, naudotis visomis privilegijomis, tačiau neturėti jokios atsakomybės. Aš asmeniškai manau, kad socialdemokratai nesitrauks iš koalicijos. R. Karbauskis šiandien patikino, kad koalicijos partnerių santykiai nuosekliai gerėja ir tik gerėja. Tikiu, kad taip bus ir toliau – Vyriausybė sėkmingai judės toliau be socialdemokratų palaikymo“, - apie valdančiųjų nesutarimus kalbėjo G. Landsbergis.
Vitalijus Gailius, Gabrielius Landsbergis, Eugenijus Gentvilas
Vitalijus Gailius, Gabrielius Landsbergis, Eugenijus Gentvilas
© DELFI / Andrius Ufartas

Diskusija apie krizę valdančiojoje koalicijoje – laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūno pavaduotoju Virginiju Sinkevičiumi, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliu Landsbergiu, socialdemokratų frakcijos seniūnu Andriumi Palioniu ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu Eugenijumi Gentvilu.

– Pone Palioni, jūsų lyderio pasisakymai po balsavimo dėl urėdijų – patys skambiausi. Jie daug ką žada. Bent jau koalicijos pabaigą tai tikrai. Kas jus labiausiai įsiutino?

A. Palionis: manęs asmeniškai niekas neįsiutino, o kas įsiutino partijos lyderį – reikėtų jo klausti. O kalbant apie koalicijos partnerius ir koaliciją apskritai – tai mes pirmiausiai pasigendame bendravimo. Tuo pačiu urėdijų klausimu mes buvome sudarę ir specialias komandas tiek iš mūsų frakcijos, tiek iš kolegų „valstiečių“ frakcijos, kad susirinktume ir diskutuotume, bet taip niekas į tuos susitikimus ir neateidavo. O kalbant apie koalicinę sutartį – tai esame joje įrašę, kad jei skiriasi vertybės ar požiūriai, galima ieškoti paramos kitose frakcijose. Aš nemanau, kad čia yra didelis nusižengimas iš koalicijos partnerių.

– Pone Gentvilai, jūsų nuomone, yra koalicija?

E. Gentvilas: aš norėčiau, kad ji būtų stipri, veiksminga, dirbanti ir nereiktų ko nors pirkti-parduoti santykiuose su opozicija, bet taip nėra. Formaliai ji yra, neformaliai žiūrint ji yra tokia silpna, kad jau ties neveiksmingumo riba. Urėdijų pertvarkos klausimas parodė, kad koalicijos nėra. Daugeliu kitų klausimu taip pat matyti, kad sutarimo iš principo nėra.

– Pone Sinkevičiau, pasirašydami šį trumpalaikę krizę sprendžiantį susitarimą su Tėvynės sąjunga dėl urėdijų ir PVM lengvatos šildymui, turbūt suvokiate, kad tai yra tam tikros naujos politinės realybės kūrimas? Situacija po susitarimo jau nebus tokia, kokia buvo iki jo.

V. Sinkevičius: pirmiausiai norėčiau sureaguoti į kolegų pasakymą, kad nėra dialogo. Mes renkamės kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, trečiadieniais darome specialius koalicijos posėdžius – kur jau dažniau rinktis. Dėl urėdijų buvo tiesiog visiškai skirtingos pozicijos. Mes su socialdemokratais ilgai derinomės pozicijas, bet jie turėjo iš esmės principinę savo nuomonę, kurios keisti nebuvo nusiteikę. Taigi mes buvome susitaikę su tuo, kad šiuo klausimu mūsų balsavimai skirsis. Aš tikrai džiaugiuosi mūsų Vyriausybe ir lyderiais, kad jie randa būdų, kaip spręsti Valstybei būtinus klausimus. Smūgis koalicijai būtų buvęs, jei socialdemokratai būtų žadėję balsuoti už, bet nubalsavę kitaip posėdžio metu. O dabar viskas buvo aišku iš karto.

– Pone Landsbergi, kaip jūs įsivaizduojate, kas įvyko ir kokias pasekmes tai turės?

G. Landsbergis: tas susitarimas, kurį ryte pasirašėme, ir ta politinė realybė, apie kurią kalbėjote, įvardina situaciją, apie kurią mes kalbame ne vieną mėnesį – Vyriausybė negali veikti be normalios, solidžios ir stabilios valdančiosios daugumos Seime. Mes matome socialdemokratus, kurie yra labai patogioje situacijoje – būti koalicijoje, nebalsuoti už strategines reformas, užimti ministrų ir komitetų pirmininkų postus, naudotis visomis privilegijomis, tačiau neturėti jokios atsakomybės. Jie yra didesnė opozicija Vyriausybei negu bet kokia kita opozicinė partija. Ta pozicija šiandien buvo labai aiškiai atskleista. Mes, konservatoriai, neturime jokių postų, bet galime balsuoti tada, kai reikia. Mes įsiklausome ir remiame. Taip pat, žinoma, tikėdamiesi paramos mums svarbiems įstatymams ir projektams. Aš asmeniškai manau, kad socialdemokratai nesitrauks iš koalicijos. R. Karbauskis šiandien patikino, kad koalicijos partnerių santykiai nuosekliai gerėja ir tik gerėja. Tikiu, kad taip bus ir toliau – Vyriausybė sėkmingai judės toliau be socialdemokratų palaikymo. Rudenį laukia mokesčių pertvarka, kuriai socialdemokratai jau dabar yra pasakę, kad nepritars. Artėja biudžeto svarstymas, kuris gali būti per mažai socialiai jautrus ir socialdemokratai jam nepritars. Taigi viskas ir toliau bus taip, kaip dabar – Vyriausybė judės pirmyn tarsi su viena iš paskos besivelkančia koja.

– Pone Sinkevičiau, Gabrielius Landsbergis teisus?

V. Sinkevičius: manau, pamatysime rudenį kaip iš tiesų yra. Urėdijų klausimu socialdemokratai buvo nuoseklūs. Taip, „valstiečiai“ neturi 75 mandatų Seime, turime tik kiek virš 50, taigi mums tenka ieškoti palaikymo iš kitų frakcijų Seime. Aš džiaugiuosi, kad strateginiais klausimais Seime palaikymas atsiranda. O tie skambūs pasisakymai apie koaliciją ir jos stiprumą, manau, yra skuboti.

G. Landsbergis: manau, jie yra labai teisingi. Gintautas Paluckas įvardino situaciją tokią, kokia ji yra. Jo akimis ši koalicija neturi prasmės.

E. Gentvilas: jei jau kalbame apie keistus pareiškimus, tai „valstiečių“ lyderis irgi į kairę ir dešinę taško skambius pareiškimus – tai bus egzaminas opozicijai. Būtent koalicijai tai buvo egzaminas. Reikėtų padėkoti opozicijai, kad pridėjo balsų. Ir priimtas projektas, beje, ne „valstiečių“, o mano ir Gabrieliaus. Tame projekte atsirado Vyriausybės prievolė vykdyti reformą, nebeliko urėdijų skaičiaus. Labai atsakingai elgėmės ir elgsimės. Nežadu iš anksto jokių paramų, bet kai matysime prasmę padėti – padėsime, tik nereikia taškytis tokiais pareiškimais.

– Pone Palioni, gal galite paaiškinti, kodėl nenorima leisti jūsų pačių Vyriausybei spręsti šio klausimo? Kodėl jūs kryžiumi gulate už tas 25 urėdijas? Ten 25 socialdemokratai dirba, ar kas?

A. Palionis: dirba 7 socialdemokratai. Įstatyme nebuvo numatyta 25 urėdijų, buvo kalbama apie urėdijų plotus – nuo kiek, iki kiek. Kalbėdami su koalicijos partneriais mes nesakėme, kad reformos nereikia. Mes visada palaikėme reformą, vienintelis nesutarimas buvo dėl urėdijų statuso – ar išliks juridiniu vienetu, ar filialais. Aš sutinku, kad šiandien mes sudarėme precedentą – pasirašėte susitarimą ir per vieną dieną mes padarėme reformą. Dabar mes turime rezultatą, kai regionuose urėdijoms bus galima prekiauti tik iki 7 proc. medienos, tai žmonės galės nusipirkti tik malkų. Ką pirks mažos lentpjūvės?

– Bet, pone Palioni, juk tai jūsų Vyriausybė, ji ir spręs visus klausimus. Ne konservatoriai su liberalais, o jūsų Vyriausybė. Ar jūs nepasitikite sava Vyriausybe?

A. Palionis: čia ne pasitikėjimo klausimas. Mes nesiginčijome dėl skaičiaus, nesutarėme tik dėl urėdijų oficialaus statuso.

G. Landsbergis: šiandien priimtame įstatymo projekte yra parašyta, kad „urėdija arba urėdijos“. Taigi teoriškai jūsų, pone Palioni, svarstymai yra neteisingi. Vyriausybės spręs, kiek ir kokiu statusu palikti urėdijas. Įmanoma palikti net visas dabar veikiančias 42, jei taip sugalvos Vyriausybė.

– Pone Gentvilai, pakalbėkime apie situaciją rudenį. Susirenka Seimas į rudens sesiją, į parlamentą atkeliauja mokesčių pertvarka. Ir kas tada?

E. Gentvilas: galime prisiminti A. Butkevičiaus Vyriausybę, kuri taip pat šlubavo, taip pat dėl daug ko nesutarė, bet išliko. Taip, pasitraukė Lenkų rinkimų akcija, bet vis tiek dauguma liko. Aš linkėčiau socialdemokratams apsispręsti nelaukiant rudens, nes daug blogesnis scenarijus būtų, jei socialdemokratai nuspręstų trauktis, pavyzdžiui, spalį, kada reikės priimti daug svarbių sprendimų, priimti biudžetą. O jei socialdemokratų sprendimas būtų vis dėlto trauktis, tai reikėtų jį priimti iki rudens sesijos pradžios, kad grįžę į Seimą mes žinotume, jog laukia naujos Vyriausybės formavimas.

– Pone Sinkevičiau, daugelis ekspertų labai kritikavo PVM lengvatą centriniam šildymui kaip neteisingą ir proteguojančią tik vieną gyventojų ratą. Premjeras Saulius Skvernelis taip pat labai kategoriškai pasisakė šiuo klausimu, o dabar būsite priversti keisti nuomonę?

V. Sinkevičius: nesutikčiau. Tiek Vyriausybės, tiek mūsų frakcijos pozicija visada išliko labai nuosekli šiuo klausimu – esant galimybėms. Mes galime kiekvieną dieną registruoti populistinius siūlymus didinti, grąžinti, bet kai biudžete nėra numatyta pinigų – viskas sprendžiasi savaime. Tačiau naikindami lengvatą centriniam šildymui mes kaip tik išplėtėme ribas visiems žmonėms, kuriem reikėtų kompensacijos. Vyriausybė rado tam pinigų. Ir grįždami prie lengvatinio tarifo mes padėsime dar didesniam žmonių skaičiui. Taip, gal tas tarifas nebus 9 proc., gal bus didesnis.

– Pone Landsbergi, ar tai buvo pirmas jums į galvą šovęs dalykas ką išmainyti?

G. Landsbergis: ne, nešovė ir niekas nieko nemainė. Opozicija bent du kartus registravo projektus dėl lengvatos išsaugojimo. Šiandien mes sutarėme, kad tas lengvatos procentas bus ne 9. Ponas Sinkevičius, kaip suprantu, kalba apie didesnį procentą, mes mąstome apie net mažesnį. Svarbu tai, kad susitarime numatyta, jog šis klausimas Seime bus svarstomas Vyriausybės teikimu. Tai reiškia, kad jau artėjantį šildymo sezoną gyventojai mokės mažiau už šildymą negu buvo numatyta.