Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui. Šį dokumentą po pateikimo parėmė 89 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 16 parlamentarų. Po svarstymo komitetuose projektas į Seimo plenarinių posėdžių salę sugrįš rudens sesijoje.
„Siūlau judėti to įstatymo priėmimo keliu, kad nebūtų žinios visuomenei, kad mes nesugebame pagal Konstitucijos reikalavimus viską išspręsti“, - sakė konservatorius Jurgis Razma.
Kol kas aiškėja, kad parlamentarai nelinkę įteisinti oficialių atostogų, tačiau darbo grupės vadovas Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius tikisi, kad parlamentarų atostogos vis dėlto bus reglamentuotos. „Seimo nariai turi atskiras iniciatyvas šiuo klausimu, manau, kad bus priimtas atostogų reglamentavimas“, - pristatydamas projektą sakė A. Nekrošius.
Pagal parengtą projektą, Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visos kadencijos metu, Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuoja savarankiškai.
Siūloma nustatyti, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kokios išlaidos yra laikomos Seimo nario išlaidomis, susijusiomis su parlamentine veikla, taip pat įtvirtinti tokių išlaidų dydį - vieno paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma.
Įstatymo projekte numatyta, kad tik Seimo Pirmininkui skiriamas tarnybinis automobilis su vairuotoju. Kiti Seimo nariai galės pasinaudoti tarnybiniu automobiliu su vairuotoju, kai jų kelionė susijusi su parlamentine veikla susijusių pareigų atlikimu.
Siūloma įteisinti, kad Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Jei tokių Seimo narių yra daugiau nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priimtų Seimo valdyba.
Pagal projektą, Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.
Projektą rengusi darbo grupė mano, kad Seimo narys gali užsiimti kūrybine veikla ir gauti už ją atlyginimą. Įstatymo projekte siūloma apibrėžti Seimo nario kūrybinę veiklą - tai jo „veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria sukuriamas kūrinys, t. y. kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti materialinė ar dvasinė mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė“. Įstatymo projekte taip pat nurodoma, kokia veikla negali būti laikoma kūrybine veikla. Kūrybine veikla nelaikomas Seimo nario dalyvavimas televizijų ir kitokiuose komerciniuose pramoginiuose renginiuose.
Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti Seimo nario turto valdymą ir pajamas iš turto. Seimo nario teisė valdyti, naudoti jam arba jam kartu su kitais asmenimis nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti apimtų ir teisę gauti iš šio turto pajamų, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau Seimo narys, kuris yra įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis, akcininkas ar dalininkas, pagal projektą, negali šiame juridiniame asmenyje eiti pareigų, dirbti, eiti tarnybos, atlikti kitų funkcijų ar užduočių, turėti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) ar tai įmonei, įstaigai, organizacijai atstovauti.
Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti pareigą Seimo nariui deklaruoti šį turtą, pajamas ir sandorius. Be to, Seimo nario veikla negali peraugti į nuolatinio pobūdžio darbą ar verslą.
Įstatymo projekto rengėjai siūlo nedrausti Seimo nariui būti bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų paprastuoju ar garbės nariu, bet įpareigoja jį deklaruoti interesus, atsirandančius iš jo narystės bendrijose, visuomeninėse organizacijose ar kitose asociacijose.
Šiuo metu Seimo nario veiklą reglamentuoja Seimo statutas, Vyriausybės įstatymas bei Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas.
