Šis pareiškimas Baltuosius rūmus dar labiau gramzdina į skandalą, susijusį su D. Trumpo aplinkos žmonių numanomais ryšiais su Maskva.
Donaldas Trumpas jaunesnysis patvirtino pranešimus, kad jis ieškojo demokratų kandidatei, siekusiai tapti pirmąja JAV prezidento postą užėmusia moterimi, nepalankios informacijos ir 2016-ųjų birželį susitiko su teisininke Natalija Veselnickaja.
„Akivaizdu, kad esu pirmasis žmogus, kada nors per (rinkimų) kampaniją surengęs susitikimą, kad pasiklausytų informacijos apie oponentą“, – D. Trumpo sūnus rašo savo „Twitter“ žinutėje. Jis tvirtino, kad gauta informacija „niekur nevedė“, bet jis „turėjęs išklausyti“.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir Kongresas vykdo tyrimus, ar D. Trumpo rinkimų štabo nariai susimokė su Rusija, kad pakreiptų 2016 metų prezidento rinkimus respublikonų kandidato naudai.
JAV žvalgybos tarnybos padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas leido vykdyti masines pastangas pakreipti Amerikos rinkimų kampaniją D. Trumpo naudai, įskaitant kibernetines atakas prieš Demokratų partijos elektroninio pašto serverius ir nutekinti pavogtą konfidencialią informaciją.
Dienraštis „The New York Times“ (NYT) rašė, kad didžiausią D. Trumpo pasitikėjimą pelnę kampanijos pareigūnai Paulas Manafortas ir Jaredas Kushneris taip pat dalyvavo pernai įvykusiame susitikime su ruse advokate.
Mįslingos aplinkybės
Ko gera, dar daugiau žalos D. Trumpui jaunesniajam ir prezidento komandai gali padaryti vėliau pirmadienį „The New York Times“ paskelbta informacija, kad prezidento sūnus prieš minėtą susitikimą elektroniniu laišku buvo informuotas, jog rusės teisininkės pateikiama medžiaga yra dalis Maskvos pastangų padėti jo tėvui užimti Baltuosius rūmus ir pakenkti H. Clinton.
N. Veselnickaja nėra plačiai žinoma Rusijoje, bet ji atstovavo vieno aukšto rusų pareigūno sūnui. Jos kliento tėvas figūruoja dideliame tyrime dėl sukčiavimo, sukėlusiame tarptautinių padarinių.
D. Trumpas jaunesnysis NYT skirtame pranešime nurodė, kad ta advokatė „pareiškė turinti informacijos, jog su Rusija susiję asmenys finansavo Demokratų nacionalinį komitetą ir rėmė ponią Clinton“.
„Greitai tapo aišku, kad ji neturi jokios reikšmingos informacijos“, – rašė prezidento sūnus ir pridūrė, kad vėliau teisininkė pradėjo kalbėti apie rusų vaikų įvaikinimą amerikiečių šeimose pagal programą, kurią V. Putinas yra nurodęs įšaldyti.
Šis susitikimas įvyko itin svarbiu momentu per 2016-ųjų rinkimų kampaniją – po virtinės respublikonus apstulbinusių D. Trumpo pergalių pirminiuose rinkimuose, taip pat H. Clinton praktiškai užsitikrinus Demokratų partijos nominaciją kandidatuoti į prezidento postą.
JAV pareigūnai stengėsi pabrėžti, kad pats prezidentas su šiuo susitikimu nėra niekaip susijęs.
„Prezidentas apie šį susitikimą nežinojo ir jame nedalyvavo“, – naujienų agentūrai AFP sakė šalies vadovo asmeninio advokato atstovas Markas Corallo.
Baltųjų rūmų atstovė Sarah Huckabee Sanders irgi tvirtino, kad prezidentas apie šį susitikimą sužinojo tik „prieš porą dienų“.
Donaldo Trumpo jaunesniojo susitikimas jau atkreipė Kongreso tyrėjų dėmesį.
„Mūsų Žvalgybos komitetui reikia apklausti jį ir kitus, dalyvavusius šiame susitikime“, – sakė respublikonė senatorė Susan Collins.
Prezidento žento J. Kushnerio atstovas į prašymus pakomentuoti padėtį neatsakė.
Kremlius savo ruožtu pareiškė „nežinantis, kas tokia“ yra N. Veselnickaja.
„Negalime žinoti apie visus Rusijos teisininkų susitikimus užsienyje“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
D. Trumpo verslo imperijos „Trump Organization“ atstovė Amanda Miller patvirtino AFP, kad prezidento vyriausiasis sūnus nusisamdė advokatą Alaną Futerfasą, kad šis jam atstovautų besiplečiančiame tyrime dėl numanomo Rusijos kišimosi.
„Tobulas“ pasirodymas
Pats prezidentas D. Trumpas ne kartą piktinosi dėl pranešimų apie numanomą jo kampanijos susimokymą su Maskva ir tvirtino, kad tai yra „išgalvotos naujienos“. Vis dėlto jis neišsakė aiškios pozicijos, ar Rusija mėgino kištis į rinkimus.
D. Trumpas sakė, kad per praeitą penktadienį įvykusį savo pirmąjį tiesioginį susitikimą su V. Putinu iškėlė klausimą dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.
Šis susitikimas Hamburge vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Baltiesiems rūmams iškėlė naujų su Rusija susijusių problemų.
Stengdamiesi pademonstruoti, kad per ilgiau kaip dvi valandas trukusį lyderių pokalbį buvo pasiekta konkrečių laimėjimų, Baltieji rūmai gyrė susitarimus įkurti bendrą „kibernetinio saugumo grupę“ ir paskelbti paliaubas pietų Sirijoje.
JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas teigė, kad D.Trumpas per susitikimą pasirodė „tobulai“, ir sakė, kad planuojamas kibernetinio saugumo padalinys turėtų „užtikrinti, kad Rusija arba kas nors kitas nesikištų į jokius demokratinius rinkimus“.
Jokių šio plano detalių nebuvo paskelbta, bet ši idėja atrodo pasmerkta žlugti, nes pats D. Trumpas išsakė abejonių, ar ji gali būti įgyvendinta.
„Faktas, kad prezidentas Putinas ir aš tarėmės dėl kibernetinio saugumo padalinio, nereiškia, kad aš manau, jog tai gali įvykti. Tai negali (įvykti) – bet paliaubos gali ir buvo (paskelbtos)!“ – tviteryje parašė prezidentas.
