DELFI sulaukė Viliaus greitosios medicininės pagalbos stoties (GMPS) dispečerės (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skambučio, teigiant, kad nuo praėjusios savaitės pabaigos šios įstaigos vadovybė įtikinėja dispečerius rašyti prašymus pervesti juos į „liniją“, tai yra, dirbti „greitosios“ automobiliuose, o nesutikus - išeiti iš darbo šalių susitarimu, išmokant kompensaciją.
Tokius sprendimus dispečeriai esą raginami priimti reaguojant į praėjusią savaitę paviešintą Vidaus reikalų ministerijos projektą, kuriuo siūloma nuo 2019 metų centralizuoti pagalbos iškvietimą - tai būtų įmanoma tik Bendrojo pagalbos centro (BPC) numeriu 112. Paskambinus trumpaisiais policijos, greitosios medicinos pagalbos ar ugniagesių numeriais, būtų transliuojama informacija, jog numeriu paslaugos neteikiamos, o nelaimės atveju reikia skambinti 112.
Vilniaus GMPS direktorius Tadeušas Rodz patvirtino DELFI, kad faktiškai visi dispečerinės darbuotojai parašė pareiškimus pereiti į „liniją“ arba išeiti iš darbo. Tačiau jis griežtai neigė daręs spaudimą darbuotojams priimti tokius sprendimus.
Pasiteiravus, kodėl dispečeriai vienu metu galėjo priimti tokį sprendimą, jis sakė: „Tai čia reikėtų klausti darbuotojų, ne manęs“.
„Štai mane šiandien pakvietė darbuotojai – visi dispečeriai – į susirinkimą. Aš sakiau, kad privalau visą informaciją pateikti (viešai – DELFI), negaliu slėpti, kad jūs jau galutinai apsisprendėte, tikrai laisva valia, niekas jums rankų nelaužė, niekas jūsų nekankino, Tuo labiau, kad aš nieko negaliu priversti. Kaip aš galiu priversti? Aš nuo liepos 1-osios – jau ne direktorius. Įsivaizduokite: jums kažkoks laikinai einantis direktoriaus pareigas gali kažką padaryti, įtakoti? Žmogus yra laisvas pasirinkti. Aš jiems pasakiau: jūs gerai pagalvojote? Va, jūsų pareiškimai guli ant stalo – kas nori, atsiimkite. Buvo keli, kurie nebuvo parašę, jie pasirinko kitokius variantus“, – kalbėjo T. Rodz.
„Greitoji“ liks be dispečerių
„Greitosios“ direktorius patvirtino DELFI, kad visi dispečerių prašymai jau patenkinti. „Aš neturiu tokios teisės juos užlaikyti. Aš kiek galiu – tai keturiolika darbo dienų sulaikyti juos, o visa kita, jie yra laisvi pas mus piliečiai, ir kur nori, ten eina. O kaip aš galiu prašymų nepatenkinti? Jūs norite, kad mane į kalėjimą pasodintų? Kad įsijungtų kiti teisiniai mechanizmai? Nei aš neturiu tokios teisės taip padaryti, nei niekas kitas, apart valdžios institucijų“, – kalbėjo jis.
Pasak direktoriaus, vadovaujantis teisės aktais, kai tiktai atsilaisvins dispečerių vietos – greičiausiai liepos 1 dieną, apie tai iš karto bus informuota Darbo birža. „Visos tarnybos, visos institucijos informuotos apie tai. Tai yra jau politikų problema, kaip jie tą problemą išspręs“, – tvirtino T. Rodz.
Šią informaciją patvirtino ir Vilniaus GMPS direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė. Pasak jos, „greitosios“ dispečeriai nuo liepos 1-osios išeina.
Pasiteiravus, kaip pacientams po to reikės išsikviesti pagalbą, ji sakė: „Na, 112 tegu galvoja. Jeigu jie (valdžia) negalvoja leisdami įsakymus, tai tegu galvoja dabar. Juk jiems reikalingas kada žmogus? Vienu momentu tiktai visiems. Daugiau neturiu ką pasakyti. O ką mes žinome, kaip bus?“.
Paklausta, ar gali įvykti taip, kad pacientai į „greitąją“ neprisiskambins, V. Pumputienė sakė: „O ką mes žinome? 112 nori pilnai valdyti brigadas, neprisiimdami atsakomybės. Yra gi, kas teikia pagalbą. Brigados yra. Bet skambinimas yra visai kas kita. Jeigu visoje Europos Sąjungoje yra atskiri telefonai, jeigu visi gerai dirbo, niekas neturėjo pretenzijų, buvo patenkinti, tai kodėl dabar sugriauti?“.
Vicemeras vadino demaršu
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, kuruojantis sostinės sveikatos apsaugos sritį ir šios sistemos įstaigas, teigė apie Vilniaus GMPS sprendimus nebuvęs informuotas, tačiau neabejojo, kad šie žingsniai, kuriuos jis vadino „demaršu“ yra susiję su siekiu integruoti „greitosios“ dispečerines į 112 sistemą.
„Tai yra, bijau pasakyti, bet kokio dešimtmečio stumdymasis ir kova. Tie dalykai sprendžiami ne demaršais, bet derybomis ir pašnekesiais. Mes jau esame išgyvenę kelias bangas tos dirbtinės integracijos. Prieš dvejus metus buvome sutarę, kad fizinio integravimo absoliučiai nereikia. Tie specializuoti medicinos pagalbos dispečeriai puikiai išmano savo darbą. Iš tiesų reikalingas programinės įrangos integravimas, kad nereikėtų po kelis kartus suvedinėti pirminę informaciją. Tuo keliu visą laiką judėjome. Dabar mačiau, kad VRM vėl imasi kategoriškų apjungimų. Su savivaldybe ministerija kol kas nekalbėjo“, – tvirtino jis.
Pasak G. Palucko, skelbimai apie pertvarkas, politiškai jų nesuderinus, yra neįžvalgūs, nes tai gali sukelti labai nepageidaujamų reiškinių, kaip kad ši situacija.
„Žmonės, net neabejoju, tai daro iš nevilties, bandydami priešintis siūlomai reformai. Bet noriu pabrėžti – tiesą sakant, man keista, kad vadovas tų klausimų nederina su politikais, pirmiausia su steigėjų atstovais“, – kalbėjo vicemeras.
Žada patogesnę sistemą
Tuo metu vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas DELFI sakė, kad pasiūlyta reforma tėra tik projektas, kurį ketinama derinti su visomis suinteresuotomis institucijomis.
„Vilniaus GMPS atstovai į mus nesikreipė, bet esu informuotas, kad žadama palikti stotį be dispečerinės. Tai vertinu kaip desperaciją, nesuvokimą, ką reikia daryti. Galbūt vadovas negali susitaikyti, kad pokyčiai neišvengiamai ateina, ir imasi šantažo“, – tvirtino jis.
Praėjusią savaitę E. Misiūnas, pristatinėdamas siūlymą integruoti visą pagalbos iškvietimo sistemą, aiškino, kad tai siekiama išmokyti žmones naudotis vienu pagalbos numeriu, esant bet kokiai nelaimei, ir tai yra gerokai patogiau.
Pasak ministro, palikus vieną pagalbos numerį į BPC bus pradėtos integruoti ir šiuo metu atskirai dirbančios aštuonios greitosios medicinos pagalbos dispečerinės bei vienuolika policijos operatyvaus valdymo skyrių.
Pasak ministro, integracija leis padidinti tarnybų reakcijos greitį, nes žmogus neturės keliskart kartoti, kokiu reikalu skambina. Jis teigė, jog dispečerinių ir operatyvaus valdymo skyrių integracija taip pat leis sutaupyti.
Agentūrai BNS jis aiškino, kad greitosios medicinos pagalbos ir policijos padalinių darbuotojams bus siūloma ateiti dirbti į BPC, o sutaupyti pinigai bus skiriami kelti darbuotojų atlyginimus ir pirkti papildomą įrangą.
Dabartinio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vidaus reikalų ministerija 2015 metais yra kreipusis į prokurorus ir prašė ginti viešąjį interesą dėl trukdymo vykdyti Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų plėtrą.
Tuomet ministerija teigė, jog 112 plėtrai priešinasi kai kurios šalies Greitosios medicinos pagalbos stotys, labiausiai – Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis. Medikai savo ruožtu yra teigę, jog BPC neturi jų specifikai reikalingos įrangos.
