Pajamų nelygybė Lietuvoje jau kelerius metus išlieka viena didžiausių Europoje. Tai kenkia ne tik ekonomikos augimui, makroekonominiam stabilumui, bet ir ženkliai didina emigracijos mastus. Mokesčių pertvarka yra būtina, siekiant mažinti pajamų nelygybę bei socialinę atskirtį. Rūpestis mažiausiai uždirbančiais, šeimomis, auginančiomis vaikus, kompleksiškai mažinant jų apmokestinimą ir didinant socialines išmokas yra prioritetinis.
Pasak mokesčių pertvarkos strategų, pritarus teiktiems siūlymams mažai uždirbančiųjų mokesčių našta bus artima Estijos mokesčių naštos lygiui ir ji bus mažesnė nei kaimyninėje Latvijoje. Planuojamos rekordinės papildomos 483 mln. eurų valstybės lėšos skurdui mažinti (šiuo metu beveik 30 proc. gyvena skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje).
Pozityviai nuteikia tai, kad tolygiau paskirstomas smulkaus verslo apmokestinimas, siūlomos naikinti nepasiteisinusios ir labai brangiai mokesčių mokėtojams kainuojančios lengvatos. Nepamirštamos investicijos ir inovacijos. Nėra jokių abejonių, tai – labai svarbu. Tačiau verta atminti, kad neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginus minimaliai mėnesinei algai (MMA), nebelieka rezervo mažai uždirbantiems netolimoje ateityje tikėtis didesnių pajamų. Šiek tiek glumina siūlomas nedrąsus žingsnis šešėliui mažinti. Didesnių ambicijų pasigęsta ir kitose srityse.
Tenka pripažinti, kad nepaisant to, jog pastaruoju metu darbo užmokestis augo gana neblogai, tačiau gerokai labiau didėjo pajamos iš kapitalo, kitaip tariant, gerėjantį gyvenimą labiau junta turtingesnieji. Šiuo metu Lietuvoje kapitalo mokesčiai yra penkti pagal mažumą ES ir beveik dvigubai mažesni nei Bendrijos šalių vidurkis.
Pajamos iš nekilnojamojo turto apmokestinimo yra gerokai mažesnės nei norėtųsi. Europos Komisija, pristačiusi rekomendacijas Lietuvai dėl didesnės pažangos, pastebėjo, kad mūsų šalyje yra poreikis didesniam kapitalo ir turto apmokestinimui. Tuo tarpu Finansų ministerijos technokratų parengtame mokesčių pertvarkos plane itin brangaus turto apmokestinimas labiau imitacinis, pamirštant brangaus kilnojamo turto apmokestinimą, ir tai, kad visų rūšių turto vertę reikėtų susumuoti, skaičiuojant jo mokesčio dydį.
Mokestinės pertvarkos rengėjų akių nebado VU mokslininkų, vadovaujamų prof. Romo Lazutkos, atlikti tyrimai apie pajamų nelygybę, Lietuvoje pajamos, gautos iš kapitalo, yra gerokai didesnės nei iš darbo. Ir dar yra svarbiau, kad pastaraisiais metais jos auga sparčiau, o ekonomikos augimo vaisiai atiteko turtingiausiam gyventojų sluoksniui: 15 procentų turtingiausių gavo 35 – 40 procentų visų pajamų prieaugio, o tuo tarpu 15 procentų neturtingiausių – vos 4-5 procentus.
Pažymėtina, kad 20 proc. didžiausias algas gaunančių žmonių Baltijos šalyse uždirba 50 procentų visų išmokamų algų. Įdomu tai, kad pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje yra gana panaši, kaip Švedijoje ir Danijoje, o mūsų valstybės perskirstomasis vaidmuo yra labai menkas. Tikėtis, kad mes esame atsakingi ir brandūs savo noru solidariai dalintis turtu ir pajamomis daugiau nei darome dabar, būtų naivu. Deja, Vyriausybės mokesčių pertvarkos planas nenumato pakankamo teisingesnio apmokestinimo, o apie progresinio tarifo įvedimą dideles pajamas uždirbantiems asmenims neužsimenama.
Šiandien socialinė apsauga, o ypač skurdžios pensijos, mažai prisideda prie žmonių geresnio gyvenimo. Net ir šiuo metu planuojamos didesnės socialinės investicijos dar kol kas negarantuoja tvaraus geresnio gyvenimo ir ilgalaikės mažesnės pajamų nelygybės. Mažinant pajamų nelygybę, yra itin svarbu didinti mūsų visuomenės gebėjimus įsisavinti naujas žinias, kompetencijas, išmokti naujų įgūdžių, kad galėtume našiau dirbti, kurti didesnės pridėtinės vertės prekes, o originalios idėjos sąlygotų technologinius ir organizacinius pokyčius pažangioje ekonomikoje.
Šiuo metu politikams būtų neatleistina neįžvelgti gana realios rizikos, kad gavę didesnes pensijas ir kitas socialines išmokas gyventojai (neabejotina, jie to nusipelnę), daugiau vartodami pagerins savo skurdų gyvenimą, o galiausiai per kainų padidinimą iš to vėl smarkiai uždirbs stambaus verslo atstovai.
Todėl labai svarbu finansuojant socialinę ir sveikatos apsaugą, nepamiršti apgalvotai ir efektyviai investuoti į bendrąjį ugdymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų perkvalifikavimą (Europos Komisijos duomenimis lietuviai smarkiai atsilieka kompiuterinio raštingumo ir uždavinių sprendimo technologijų gausioje aplinkoje įgūdžiais). Tuomet bent jau ilgalaikėje perspektyvoje galėtume tikėtis teigiamų pokyčių darbo rinkoje.
Akivaizdu, kad Finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas mokesčių pertvarkos planą, neklydo, sakydamas, kad tai – tik didelių būsimų reformų pradžia. Laukia dar žymiai ambicingesni darbai - ištraukti iš milžiniško ekonominio šešėlio žadėtus šimtus milijonų ir imtis labai sunkaus neefektyvių viešųjų išlaidų peržiūrėjimo.
