Autoriai nurodo, kad "didesnė plėtra taptų rimtu posūkiu organizacijos veikloje, nes vis dar neaiškūs santykiai su Rusija ir jos galimas vaidmuo JAV vadovaujamoje kovos su tarptautiniu terorizmu kampanijoje".
"Tačiau atsižvelgdami į šalyse kandidatėse vykstančių reformų tempą, pavyzdžiui, gynybos ministerijų restruktūrizaciją, diplomatai nurodė nematą priežasčių, dėl kurių šios šalys lapkritį negalėtų būti priimtos", - rašo "Financial Times".
Iš pradžių NATO svarstė galimybę priimti į savo gretas tik Slovėniją ir Slovakiją, nes Baltijos šalių narystei priešinosi Rusija. Tačiau Vašingtonas pakeitė savo poziciją - iš dalies dėl lobistinės veiklos raginant priimti į NATO Baltijos šalis, iš dalies dėl pernai rugsėjo 11-ąją JAV įvykdyto teroro akto.
Praėjusią vasarą JAV prezidentas George'as W.Bushas Lenkijoje atvirai kalbėjo apie NATO plėtrą, nepaisydamas Rusijos prieštaravimų. "Nebus jokios raudonos linijos", - sakė jis.
Laikraštis priminė, kad nors Rusijos gynybos ministerija dar kartą įspėjo dėl Baltijos šalių narystės NATO padarinių Europos saugumui, prezidentas Vladimiras Putinas sakė Amerikos vyriausybei nevetuosiąs Aljanso plėtros.
"Financial Times" taip pat nurodo, kad NATO viduje nėra vieningos nuomonės, kaip suartinti Rusiją su Aljansu, kad ši nevaržytų jo karinės veiklos. Taip pat neaišku, kaip į organizaciją, kurioje sprendimai priimami konsensuso principu, integruoti ne mažiau kaip penkias naujas nares.
