aA
Nemažai lietuvių svetur persikelia norėdami susikurti patogesnį gyvenimą, kiti – ieškodami laikino, bet solidaus uždarbio arba neapsikentę, kaip dažnai sakoma, slogios atmosferos tėvynėje. Ir visi jau seniausiai žino, kad emigravusių tautiečių gyvenimo pradžia užsienyje dažnai būna sunki. Bet, pasirodo, tikrai ne visų. Bent jau taip „Tiesai“ sakė 29-erių Marius Čižiūnas.
Sigutės Limontaitės nuotr. („Tiesa.com“)
Sigutės Limontaitės nuotr. („Tiesa.com“)

Puikiai Lietuvoje įsitvirtinęs programuotojas tiesiog norėjo pagyventi užsienyje, įgyti patirties. Ir jo lūkesčiai, kaip pats sako, išsipildė su kaupu.

Dabar lietuvis darbuojasi programų sistemų plėtotoju viename didžiausių Didžiosios Britanijos transliuotojų – televizijoje SKY. Vaikštinėdamas po milžinišką kompanijos miestelį, kuriame galima rasti visko, o norint – ir apsigyventi, pašnekovas pats stebisi, kad jam už šį svajonių darbą moka nemažus pinigus.

– Ar specialistų iš užsienio alga tokia pati, kaip vietinių?

Neseniai sužinojau, kad mano alga nekonkurencinga. Vienu metu pradėjome dirbti keli tos pačios srities programuotojai. Paaiškėjo, kad mes, užsieniečiai, visus metus gauname mažiau nei britai.

– Kokie reikalavimai IT specialistams Londone?

Pirmiausia, jų labai trūksta, nes jų ieško pačios įvairiausios kompanijos. Bėda ta, kad čia gyvenantiems specialistams viskas paprasčiau – jie jau yra rinkoje. Atvykstant iš užsienio sunkiau: turbūt sudėtinga patikrinti karjeros istoriją bei patirtį, buvusius darbdavius.

Tačiau suprantu juos. Dirbdamas Lietuvoje dariau bene tą patį, jaučiausi gana geras savo srities specialistas. Po paskutinio interviu mane išlydėdamas dabartinis kolega pasakė, kad aš dar nepatyręs. Pamaniau: ką tu čia šneki? Patekęs čia supratau, kiek daug dar nežinau.

SKY televizijos miestelis (S. Limontaitės nuotr., „Tiesa.com“)
SKY televizijos miestelis (S. Limontaitės nuotr., „Tiesa.com“)


– Kalbant apie jūsų karjerą, nuo ko pradėjote Londone?

Apie gyvenimą užsienyje galvojau ilgai, tačiau vis rasdavau priežasčių, kodėl neturėčiau kraustytis. Kai nusprendžiau, kad atėjo laikas, Londoną atmečiau iškart. Nenorėjau būti eiliniu emigrantu ir važiuoti būtent čia.

Nusprendžiau vykti į Barseloną ir gavau ten darbo pasiūlymą. Paaiškėjo, kad jų siūlomas atlyginimas per mažas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį. Dar vykau interviu į Ciurichą Šveicarijoje. Ten buvo bankas, tad man nelabai patiko, o ir tas jų konservatyvumas... Galiausiai liko viena iš didžiausių IT vietų – Londonas.

Labai norėjau į SKY, tačiau ilgai laukiau jų atsakymo, o netikėtai sulaukęs kvietimo atvykti pasikalbėti, perdėliojau visus planus ir nepasigailėjau. Pamatęs visą miestelį net išsižiojau – netikėjau, kad galiu čia dirbti ir man dar už tai mokės!

– Kaip vyko atranka, kiek konkurentų nugalėjote?

Buvo keli etapai. Pirmiausia – interviu telefonu. Paskui namų darbas. Galiausiai dviejų etapų interviu pačioje kompanijoje: vienas – individualus, antras skirtas programuoti dviese ir išsiaiškinti, ar programuotojai geba dirbti komandoje. SKY labai svarbu būtent šis bruožas. Nes gali būti geriausiu programuotoju pasaulyje, tačiau jei nemoki dirbti su komanda, esi mažai vertas.

Dar vėliau laukė architektūrinio programavimo išbandymas.

O kiek konkurentų buvo, net neįsivaizduoju. SKY turi dešimtis tūkstančius programuotojų. Tikslaus skaičiaus įvardyti negaliu – neseniai apie tai kalbėjome su kolegomis, bet niekas tiksliai nežino.

SKY darbuotojai turi ir savo kino teatrą (S. Limontaitės nuotr., „Tiesa.com“
SKY darbuotojai turi ir savo kino teatrą (S. Limontaitės nuotr., „Tiesa.com“

– Atrodo, kad pinigai nebuvo pagrindinė jūsų išvykimo priežastis?

Tikrai ne – troškau patirties. Lietuvoje gyvenau gana gerai, pinigų stygiumi nesiskundžiau. Bet norėjau iššūkių, naujų projektų, įgyti patirties, pakeliauti, pažinti kitas kultūras. Nesigailiu. Tiesa, nesitikėjau, kad pokyčiai bus tokie dideli.

– Kaip atrodo jūsų darbo diena?

Keliuosi penktą valandą ryto, dvi valandas skiriu savišvietai ir tobulėjimui, atnaujinu savo žinias IT srityje. Darbą pradedu apie devynias, nors būnu čia pora valandų anksčiau.

Kažkada mąsčiau, kad mano diena atrodo gana įdomiai. Tiesioginis mano darbas, paprastai sakant, yra rašyti kokį nors kodą. Tačiau čia vyksta labai daug susirinkimų, strateginio planavimo ir panašių dalykų. Todėl prie kompiuterio nuolat nesėdžiu.

– Dabar dirbate viename populiariausių šalies transliuotojų. Kaip karjera klostėsi Lietuvoje?

Dirbau su daug skirtingų projektų, tačiau medijoje dirbti neteko. Bet kurioje srityje programuotojas turi pagrindinį savo įrankį – moka programuoti. Jei nori, gali tiesiog rašyti kodus ir nesidomėti tuo, kas vyksta aplink tave.

Tačiau galvojant apie ateitį reikia suvokti, ką, kur ir kodėl darai, bendrai suprasti kompanijos veiklą. Atvažiavęs čia aš net televizijos nežiūrėjau, tad reikia nuolat tobulėti, domėtis ir mokytis. Tuo labiau kad esu jauniausias komandoje, taigi vejuosi kolegas nuolat.

Tiesioginę žinių transliaciją gali stebėti visi (S. Limontaitės nuotr., „Tiesa.com“)
Tiesioginę žinių transliaciją gali stebėti visi (S. Limontaitės nuotr., „Tiesa.com“)

– Rašote tinklaraštį. Apie ką jis?

Pradėjau rašyti neseniai. Jame daugiausia bus IT srities naujienų, motyvacinių tekstų, susijusių su sveika gyvensena ir sportu. Noriu technologijas sujungti su gyvenimiškomis situacijomis bei asmenine patirtimi. Jaučiu, kad įgaunu vis daugiau patirties, ja ir noriu pasidalyti. Taip pat mėgstu rašyti.

– Lietuvoje daug diskutuojama apie emigrantų susigrąžinimą. Ko reikėtų jums, kad grįžtumėte?

Negaliu tiksliai atsakyti. Dabar noriu atsikąsti viso pasaulio, patirti ir pamatyti. Kažkada tikrai grįšiu, nes Lietuvoje man nieko netrūko.

– Neseniai programišiai įsilaužė į daugybei Europos valstybių gyvybiškai svarbias sistemas. Kaip manote, kokiais tikslais?

Tiksliai atsakyti negaliu, bet, mano manymu, norėta sukelti chaosą. Galima spėlioti, kad tai buvo būdas nukreipti dėmesį nuo ko nors svarbesnio, tačiau tai išsiaiškinti turi specialiosios tarnybos.

Nemanau, kad ataką sugalvojo patys programišiai. Jie veikiausiai gavo užsakymą – juk net prašytos išpirkų sumos juokingos. Galbūt tikrosios priežasties niekad ir nesužinosime.

– Ar sudėtinga nulaužti svarbių įstaigų sistemas?

Ne visada. Kalbant apie Lietuvos įmones, kartais tai juokingai paprasta.

Teko dirbti su įvairiomis sistemomis, pavyzdžiui, sveikatos. Ten dirba tokie specialistai, kurie labai daug ko nesupranta, bet daro valstybinį projektą. Tad nieko stebėtino, kad išeina tokie rezultatai ir niekas neveikia.

Manau, Lietuvoje nerimtai žiūrima į kibernetinį saugumą – svarbu panaudoti pinigus, ir tiek.

– Kaip keičiasi lietuvių sąmoningumas saugumo klausimu?

Manau, kad, kalbant apie valstybines įstaigas, per mažai investuojama į žmonių sąmoningumą. Privačiose kompanijose organizuojami specialūs kursai, duodami testai.

Lietuvoje, mano supratimu, sąmoningumo kibernetinio saugumo klausimu tiesiog nėra. Pirmiausia viskam reikia pinigų, kuriuos skirti derėtų specialistams, o ne tiesiog panaudoti kompanijoms. Specialistai yra brangūs, o pigiems trūksta žinių, tad nuo to ir reikėtų pradėti.

Vilniuje mėginau įsidarbinti Registrų centre. Man atsakė, kad esu geras specialistas, jie labai norėtų man duoti darbo, tačiau negali mokėti net pusės tiek, kiek noriu. Štai ir atsakymas.

Nuo miesto metro stočių iki SKY telvizijos būstinės kursuoja autobusai (S. Limontaitės nuotr., „Tiesa.com“)
Nuo miesto metro stočių iki SKY telvizijos būstinės kursuoja autobusai (S. Limontaitės nuotr., „Tiesa.com“)

– Kokiomis priemonėmis individualūs asmenys ir kompanijos gali paprasčiausiai apsaugoti savo kompiuterius?

Labiausiai trūksta švietimo. Dabar kompiuterius turi bene visi, net močiutės kaime, tik nesupranta, kokia saugumo reikšmė ir kokia gali būti žala.

Daugiausia žalos atneša neaiškių nuorodų spustelėjimas internete. Tad, norint apsisaugoti, pirmiausia nereikėtų atidarinėti to, kas kelia įtarimą. Pavyzdžiui, atidarius elektroninį laišką su virusu, jis automatiškai išsiunčiamas ir draugams, tada jie paspaudžia... Taip ir plinta.

– Kas jie – geriausieji pasaulio programišiai?

Trumpai tariant, tai daugiausia uždirbantys IT specialistai. Jei sugebi įsilaužti į didžiosios kompanijos, pavyzdžiui, „Google“, kokią nors sistemą, sumokės, kiek nori, kad ateitum pas juos ir paaiškintum, kaip tą padarei.

Programišiai tobulėja kas valandą, nežinai, ką jie sugalvos. Kinijoje buvo įsilaužta į kompiuterį, kuris net neprijungtas prie interneto.

– Kam naudingi tokie programišiai ir kiek jie gali uždirbti?

Jie naudingi visiems. Pirmiausia – pasaulio interneto milžinams, norintiems užtikrinti savo vartotojų saugumą. Antra – saugumo specialistų įmonėms. Jie uždirba nežmoniškus pinigus.

Kiekvienas virusas turi tam tikrą „vaistą“, tad, sukūrus virusą, galima parduoti priešnuodį jam, nes niekas kitas nežinos, kaip jį sunaikinti. Apie virusų ir antivirusų jiems kūrimą niekas nekalba garsiai, tačiau jei konkretų virusą sučiupti gali tik konkrečios kompanijos antivirusinė sistema, viskas akivaizdu.