aA
Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui Mindaugui Basčiui – pagrįstas, trečiadienį tvirtindama išvadą nusprendė apkaltos komisija.
Mindaugas Bastys
Mindaugas Bastys
© DELFI / Domantas Pipas

BNS žiniomis, už tokį išvados punktą balsavo aštuoni komisijos nariai, prieš buvo vienas ir du komisijos nariai susilaikė.

Seimo apkaltos komisija išvadas tvirtina be Mindaugo Basčio, parlamentaras sako, kad jo buvo paprašyta palikti posėdžių salę.

„Turiu apgailestauti, apkaltos komisija neleido man dalyvauti šitame apkaltos procese priimant galutinius sprendimus. Man paklausus, ar jūs išvarote mane iš komisijos posėdžio, davė suprasti, kad mes jus išvarome iš šito komisijos posėdžio. Aš daugiau komentarų neturiu. Paskutiniame svarstyme, kuris man labai svarbus kaip asmeniui, man pasakyta, kad aš nepageidaujamas“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė M.Bastys.

Jis taip pat kartojo, kad apkaltos iniciatyva yra politinis susidorojimas, o jam metami kaltinimai – nepagrįsti.

„Tai yra politinis susidorojimas ir aš negaliu kitaip vertinti. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti tai, kas surašyta šitos komisijos išvadose“, – sakė M.Bastys.

Paprašytas įvardyti, kas, jo manymu, nori su juo susidoroti, M.Bastys atsakė: „Pirmiausia puikiai organizavo procesą pačioje pradžioje konservatoriai, tam pritarė „valstiečiai žalieji“ ir toliau tai vyksta“.

Seimo komisijos trečiadienį tvirtinamos išvados projekte viena iš alternatyvų teigia, kad yra pagrindas M.Basčiui pradėti apkaltos procesą, o savo veiksmais parlamentaras šiurkščiai sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją.

Šiuo metu svarstomame dokumento projekte nurodoma, kad M.Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai pernai spalį pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija „nuslėpė savo ryšius su (buvusiu KGB darbuotoju) Piotru Vojeika“.

Anot projekto, M.Bastys taip „nebūdamas iki galo sąžiningas, kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui, taip pažeidžiant valstybės interesus apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo ir paminant valstybės paslapties konstitucinę reikšmę“.

Taip pat M.Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kai šiemet kovo 3 dieną Valstybės saugumo departamento apklausų metu bei kovą–balandį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių metu „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo P.Vojeikos darbą KGB“.

Taip pat išvados projekte teigiama, kad Seimo narys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kad tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais. Anot išvados projekto, tokiu būdu jis padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus Lietuvoje, kurie buvo nukreipti į Lietuvos energetinės nepriklausomybės mažinimą, taip „pats veikdamas prieš Lietuvos pamatinį interesus stiprinti savo valstybės energetinę nepriklausomybę (...) ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Anot išvados projekto, Seimo NSGK bei specialiajai komisijai pradėjus darbą M.Bastys „bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus ir elgdamasis nesąžiningai siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais, siekė „nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi IAE uždarymo darbais, o ne Baltijskaja AE projekto įgyvendinimu“.

„Elgdamasis nesąžiningai NSGK posėdyje neigė gavęs (tuometinio premjero) Algirdo Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales; elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko“, – rašoma projekte.

Jame nurodoma, kad M.Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką savo veiksmais „diskredituodamas ne tik savo kaip Seimo nario, bet ir Seimo kaip Lietuvos įstatymų leidžiamosios institucijos autoritetą, valstybės valdžią“, ir dėl to „yra pagrįstų abejonių dėl M.Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą“.

Apkalta M.Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

M.Bastys iš pat pradžių tokius kaltinimus neigė, apkaltos procesą vadino politiniu susidorojimu, apkaltos komisijos tyrimą sakė esant tendencingą. Priesaikos Seimo narys pabrėžia nesulaužęs.

Seimas yra patvirtinęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.