Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sako, kad po pateikimo reikia pritarti Vyriausybės parengtam nutarimo projektui dėl universitetų jungimo, tačiau neslepia, kad pasiūlymų projektui turės ir valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.
„Šiandien teikiamas nutarimas, kurį priėmė Vyriausybė, mes manome, kad jam reikėtų pateikime pritarti, bet labai puikiai suprantame, kad yra įvairios visuomenės reakcijos, ir mes esame sutarę, kad atsižvelgdami į visuomenės, mūsų partijos matymą tolumos ir šitų universitetų ateities, darysime savo pasiūlymus. Visuomenė ir Seimas, manau, turės nemažai pasiūlymų per svarstymo stadiją“, – antradienį žurnalistams Seime sakė E.Jovaiša.
Vyriausybė siūlo, kad sostinėje veiktų klasikinis Vilniaus universitetas (VU) ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Prie VU turėtų būti prijungtas Mykolo Romerio universitetas, o Šiaulių universitetas taptų jo padaliniu – Šiaulių akademija.
Kaune siūloma įkurti Kauno universitetą, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus. Prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau pedagogai būtų rengiami ir VU. Vyriausybė mano, kad Kaune gali likti ir vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universitetas siekia jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, dėl integracijos tariamasi ir su Lietuvos sporto universitetu (LSU), šią iniciatyvą universitetų rektoriai yra pristatę Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, o parlamento vadovas savo ruožtu – didžiausiai opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai. KTU šiame jungimosi plane nefigūruoja.
Tačiau opoziciniai konservatoriai turi kitą planą – šalies aukštojo mokslo potencialą jungti į tris nacionalinius universitetus: Vilniaus universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą sostinėje bei vieną jungtinį nacionalinį Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. VDU siekį prie savęs jungti mažesnius universitetus ir aktyvų šios idėjos pristatymą Seime konservatoriai vadina vieno universiteto „gelbėjimo akcija“
„Tai, ką mes matome paskutinę savaitę, mes matome vieno Kauno universiteto gelbėjimo akciją. Nieko bendro su aukštesne mokslo kokybe tai neturi, kelių silpniausių universitetų susikėlimas į vieną ganėtinai prairusią ir skęstančią valtį, turbūt su vieninteliu lūkesčiu, kad ta valtis nuskęstų tokiu būdu greičiau“, – apie VDU iniciatyvą spaudos konferencijoje Seime antradienį sakė TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.
Konservatoriai aukštojo mokslo tinklo pertvarką siūlo pradėti stiprinant Vilniaus universitetą.
„Geros kokybės aukštasis mokslas turi būti kuriamas geriausių Lietuvos universitetų pagrindu, o ne tų, kurie prasčiausi. Mes šiandien tokiu visų pirma matome Vilnius universitetą, kuris įvardinamas maksimaliais balais. Net VU pasiekimai kol kas yra sunkiai vadinami stipriais Europos mastu, bet vis dėl to ten šiandien sutelktas didžiausias potencialas, ir mes turėtumėm stiprinti tai, kas yra stipriausia. Vieno ar kelių stipriausių universitetų stiprinimas padėtų ir mažesniems universitetams brėžti savo kryptį“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Seime antradienį planuojama pateikti ir ŠMK pirmininko E.Jovaišos siūlymą, kad lėšos universitetų administravimui ir ūkiui nebūtų įskaičiuojamos į studijų kainą ir nebūtų skirstomos pagal mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir vertinimo rezultatus, kaip pagal anksčiau patvirtintą tvarką turėtų nutikti nuo liepos.
E.Jovaiša tikina siūlymą teikiantis, kad neaugtų studijų kaina, tuo tarpu viešoje erdvėje keliami nuogąstavimai, kad taip ruošiama dirva užtikrinti merdėjančių universitetų egzistavimą.
„Pataisos panaikina galimybę susieti lėšas ūkiui ir administravimui su studijų krepšelių kiekiu ir su mokslo veiklos kokybe. Ką tai reiškia praktikoje? Kad visiškai suvargęs universitetas X (tarkim, LEU) galės neturėti studentų, jis galės nevykdyti jokios mokslo veiklos, ir gaus lėšas šildymui (tuščių auditorijų) ir administracijos išlaikymui (kuri gali administruoti vien save)“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pataisas įvertino buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
E.Jovaiša ginasi, kad jo pataisos, visų pirma, būtų laikinos, nes nuo 2018 metų turėtų įsigalioti šiuo metu rengiamas visiškai naujas aukštųjų mokyklų finansavimo modelis, susijęs su valstybės užsakymu aukštosioms mokykloms.
„Tai, kas užregistruota, yra visiškai laikinas variantas. Kadangi anksčiau turėjome tvarką, kur visas administravimas buvo įtrauktas į krepšelio kainą, studijų kainą, ir prisimenate, kokia buvo visuomenės reakcija, studentai sukilo – ką, mes iš krepšelio apmokėsime ir visą turtą? Tie, kurie negauna valstybinio krepšelio, šaukia, kad pakėlėte mums studijų kainą. Dabartiniu metu yra (siūlomas) tas tarpinis variantas, įdėti lėšas ūkiui ir infrastruktūrai laikinai“, – žurnalistams Seime antradienį sakė E.Jovaiša.
„Dirbame prie naujo finansavimo modelio, kuris turėtų būti paremtas kokybiniais rodikliais, tai yra sistema, kuri yra daugelyje pasaulio šalių, per sutartis su universitetais bus finansuojama pagal kokybės kriterijus. Ir mes matysime, kaip efektyviai jie tvarko savo infrastruktūrą, savo studijas. Mes tikimės, kad nauja finansavimo tvarka turėtų įsigalioti nuo 2018 metų sausio mėnesio“, – teigė komiteto vadovas.
