aA
Sveikatos reforma veikia taip, jog sveikatos priežiūros sistema tampa nenaudinga niekam - nei gydytojams, nei pacientams. Medikų galimybės teikti kokybiškas ir kvalifikuotas paslaugas ženkliai apribotos. Lygiai taip apribotos ir paciento teisės gauti kokybišką medicinos aptarnavimą.
Ligoninė
Ligoninė
Tai paaiškėjo iš Bioetikos draugijos ir Pilietinių iniciatyvų centro atlikto kokybinio sociologinio tyrimo “Paciento teisių praktikos šiandieninėje Lietuvos sveikatos priežiūroje”.

Gydytojus piktina medicinos įstaigų skirstymas į “lygius”, kvotų sistema bei siuntimai. Pacientai nepatenkinti tuo, kad naikinamos nedidelės arti namų esančios sveikatos priežiūros įstaigos, o rajonų centruose bei didmiesčiuose esančių ligoninių jie dažnai nesugeba “pasiekti” dėl lėšų stygiaus.

Medikai sako, jog tai, kad gydymo įstaigos suskirstytos į “pirminio”, “antrinio” ir “tretinio” lygio įstaigas apriboja jų galimybes teikti kai kurias paslaugas. Tuo tarpu pacientai nesuvokia, kodėl anksčiau toje pačioje gydymo įstaigoje jie galėjo gauti konkrečias paslaugas, o dabar - nebe.

Medikai, pasak tyrimo autorių, kalbėdami apie sveikatos reformą bei pačią sistemą gana radikaliai teigė: “Šitoj reformoj paciento nėra. Yra įstaigos, ir yra pinigai”.

Tyrimas atskleidė ir tai, kad medicinos įstaigos nesuinteresuotos, kad į juos kreiptųsi ir gydytųsi kuo daugiau pas juos užsirašiusių pacientų. Mat, pasirodo, kuo daugiau esama užsirašiusių pacientų ir kuo mažiau šie kreipiasi į juos turinčias aptarnauti gydymo įstaigos, tuo šioms geriau - nes įstaigai lieka daugiau pinigų.

Beje, patys medikai ganėtinai atvirai kalba apie tai, kad paciento teisė rinktis gydytoją dažnai yra deklaratyvi nei reali. Tokia teisė realesnė miestuose, tačiau beveik neįgyvendinama rajonuose, mažose gyvenvietėse, kur pasirinkimą riboja kelionės į didesnius centrus kaštai.

Kartu, medikai neslėpė, kad apie 60 proc. visų pacientų į juos kreipiasi tik - norėdami pabendrauti.

Pacientai labiausiai skundėsi registratūros darbu. Pirmiausia, grubiu ir netinkamu registratūros darbuotojų elgesiu. Pacientų organizacijų nariai skundėsi, jog niekas paprastai į juos nekreipia dėmesio, jei jie nemato, ar sėdi vežimėlyje ir nepasiekia langelio, jei negali vežimėliu persikelti per slenkstį ar pakilti į reikiamą aukštą. Kai kurie respondentai pripažino, kad norint gauti talonėlį pas gydytoją, tenka registratūros darbuotojai net “įterpti į saują dovanų”.

Pagaliau, dauguma pacientų neslepia susierzinimo dėl to, kad priėmimo pas gydytoją talonas dar negarantuoja, jog jie iš tiesų, būtent, tą valandą ir bus priimti gydytojo. Dažnai net ir turint tokį taloną tenka laukti eilėse prie gydytojo kabineto durų po keletą valandų.

Gydytojai apgailestauja, kad trūksta skaidrumo ir aukščiausiuose sluoksniuose, kur skirstomi privalomojo draudimo pinigai. Medikai tvirtina, jog Konstitucijos nuostata apie nemokamą gydymą esanti tiesiog absurdiška. Mat gydymas, kaip ir mokslas nemokamas tik iš dalies.