Apgautieji pirkėjai bandė prisiskambinti pardavėjo nurodytu numeriu, tačiau telefonas netrukus buvo atjungtas. Skelbime nurodytas adresas taip pat pasirodė esąs fiktyvus. Sukčiaus aukos bandė kreiptis į “eBay” administraciją, policiją ir net į FTB, tačiau jų arba prašė palaukti, arba skundėsi neturį pakankamai žmonių arba visai atsisakė padėti.
Nesulaukę pagalbos iš valstybinių įstaigų, nusivylę pirkėjai nusprendė patys imtis iniciatyvos ir pradėjo keršto kampaniją. Internete jiems pasisekė surasti tikrąjį apgaviko telefoną, adresą ir socialinio draudimo numerį. Paskambinę jo motinai, sužinojo ir jo mobilaus telefono numerį. Motina pasakė, kad sūnus turi problemų su kompiuterius tiekiančia bendrove, tačiau reikalai turėtų greitai susitvarkyti. Ji nežinojo, kur dabar yra sūnus, tačiau tikriausiai jis jai pamelavo, kad pradėjo pirkėjams grąžinti pinigus.
Tuo iniciatyvinė grupė nepasitenkino ir pasisamdė privatų detektyvą bei pranešė apie incidentą spaudai. Galiausiai jie sužinojo netgi sukčiaus elektroninio pašto slaptažodį, kreditinės kortelės numerį, keturženklį PIN kodą ir “PayPal” slaptažodį. Turėdami tokius kodus jie galėjo savarankiškai atsiimti savo pinigus iš jo kreditinės kortelės. Kai pagaliau byla nusprendė užsiimti “eBay” administracija ir policija, apgautieji pirkėjai jiems paklojo ant stalo beveik visą informaciją, kokią tik įmanoma surinkti apie privatų asmenį.
Tuo pačiu jie įrodė, kaip internetu galima surinkti beveik visus duomenis apie žmogų ir kaip galima ginti savo teises tada, kai teisėta valdžia ignoruoja pagalbos prašymus. Šį kartą triumfavo teisybė: sukčiaujantis pardavėjas buvo apkaltintas čekių išgryninimu ir prekių neišsiuntimu, o visi pirkėjai gavo savo čekius atgal paštu - tokius, kokius jie ir išsiuntė.
