aA
Didelė Lietuvos dalis, laukusi pokyčių valstybėje, atidavė savo balsus dabartiniams valdantiesiems ir jų sulauks. Tačiau tikriausiai ne tokių pokyčių, kokių tikėjosi.
Gitana Markovičienė
Gitana Markovičienė
© Asmeninis archyvas

Ketinama didinti algas tiems, kurie ir taip uždirba daugiausiai - patiems parlamentarams, valstybės institucijų vadovams, pareigūnams, ministrams, merams ir t.t. Ar ne dvejopi standartai? Kai pradedama kalbėti apie būtinybę bent keliais eurais padidinti minimalią algą, puolama kontrargumentuoti, kad bankrutuos dalis verslo, o ir valstybė negalės mokėti didesnių atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojams. O kai prabylama apie dar geresnio gyvenimo sukūrimą taip vadinamam elito sluoksniui, apie pinigų trūkumą pamirštama.

Vardinami keli argumentai, kodėl minėtiems ponams reikia didinti atlyginimus: dabartinės algos yra per mažos ir skatina imti kyšius; žmonės iš valstybės tarnybos bėga į privatų sektorių, kur atlyginimai didesni; daugiau uždirbti turi tie, kurie turi geresnį išsilavinimą. Visi argumentai kelia graudžią šypseną.

Pirmiausiai dėl kyšių. Prisiminkime, kad prieš gerus dešimt metų teisėjams algos buvo padidintos būtent tam, kad nebeimtų kyšių. Kai jau kartą padidinome, sumažinti nebegalime, nes pažeistume jų teisėtus lūkesčius. Bent jau taip išaiškino Konstitucinis Teismas. Ar korupcija nuo to sumažėjo? Be to, juk tam ir yra įkurta STT, kad kovotų su kyšininkavimu. Jei jau reikia didinti algas, nes kitaip neįmanoma kovoti su kyšiais, tai gal legalizuokime narkotikus, vagystes, plėšimus, nes ir su šiais nusikaltimais karas pralaimimas?

Argumentas apie tai, kad už dabartines algas niekas nenori dirbti valstybinėse institucijose - irgi absurdas. Taip, būnant žemiausio rango klerku atlyginimai - ne iš didžiausių, tačiau nepamirškime, kad galima gauti dar ir algos dydžio priedus už stažą, kvalifikacines klases, viršvalandžius ir t.t. Be to, visų pirma siūloma didinti algas ne žemiausio rango pareigūnams bei politikams, o aukščiausio. O kaip žinome, į šias vietas veržte veržiamasi. Konkurse į kokios nors institucijos vadovo kėdę dalyvauja po 8-10 kandidatų, Seimo nario mandatas turi dar didesnę paklausą. Ko taip veržiamasi, jei netenkina algos?

Dėl išsilavinimo. Prisiminkime, kad ir Seime sėdi toli gražu ne vien aukštojo mokslo diplomus turintis asmenys, bet jų algos dėl to nenukenčia.

Beje, algų "elito" atstovams didinimo šalininkai tvirtina, esą tai nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų, nes ketinama sumažinti valdininkų skaičių. Švelniai tariant, sunku tuo patikėti. Visos Vyriausybės "mažino", tačiau valdininkų kaip nemažėja, taip nemažėja. Tai gal pirmiau sumažinkime, o kai pamatysime, kad pagaliau prieš valdininkų armiją pasiekta pergalė, tik tada kilstelėkime likusiems algas? Beje, Seimas pats sau atlyginimus planuoja keltis, nors dauguma parlamentarų nepritaria siūlymams mažinti Seimo narių skaičių. Tai iš ko tada jiems mokėsime didesnes algas? Sumažinsime Seimo kanceliarijos valdininkų skaičių? O kodėl vienų skaičių turime mažinti tik tam, kad antrieji gyventų geriau? Ir dar: kas drįstų pasakyti, kad eilinio parlamentaro alga be priedų iš išmokų kanceliarinėms išlaidoms siekianti
2532 eurus, yra maža?

Kita vertus, nėra ko stebėtis, kad Seimo nariai visada pirmiausiai rūpinasi savais interesais, nevengdami net dvejopų standartų, tiesiog badančių akis. Pavyzdžiui, dabar Seime ėmė nokti iškart kelios apkaltos. Tačiau teisės aktai nenumato galimybės apkaltos būdu mandatus praradusių parlamentarų nubausti bent jau liepiant jiems sugrąžinti visą iki tol gautą algą, nors tai būtų didelė paskata vengti apkaltų kaip maro. O štai kažkodėl studentai, dėl blogo elgesio sulaukiantys "apkaltų", turi valstybei sugrąžinti visus pinigus, jei mokėsi valstybės finansuojamose vietose.