Tragedija Sangrūdoje: nusižudė jau antras abiturientas

„Taip, tai nutiko balandžio 1 dieną, šeštadienį, nusižudė mūsų ketvirtos gimnazijos klasės mokinys. Tikrai negaliu interpretuoti, išsakyti savo nuomonės, tai metas, kada mums visiems labai sunku, vyksta ikiteisminis tyrimas“, – DELFI kalbėjo Sangrūdos gimnazijos direktorė Vida Šalčiuvienė.

Mokyklos administracija informavo savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrių, Švietimo ir mokslo ministeriją. Kol kas pagalbą gimnazistams teikia mokyklos krizių valdymo komanda bei mokyklos psichologė. Taip pat bendraujama su Vilniuje esančiu Krizių įveikimo centru – į Sangrūdą turėtų atvykti suformuota specialistų komanda.

Pasak V. Šalčiuvienės, nepaisant nelaimės, ugdymo procesas vyksta įprastai. „Situacija tikrai valdoma, dirbame, laukiame pagalbos ir ją gausime. Beprotiškai sunku, pagalbos reikia ir mes tikimės, kad mums pegelbės. Esame ganėtinai stiprūs ir tikėsimės nepalūžti, privalome apsaugoti vaikus, dirbti ir nepalūžti“, – kalbėjo mokyklos vadovė.

Sausio viduryje iš gyvenimo pasitraukė dar viena gimnazijos abiturientė. Tuomet psichologinę pagalbą Sangrūdos gimnazijos bendruomenei teikė specialistai iš Marijampolės.

Krizių įveikimo centro psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė DELFI sakė, kad pirmasis vizitas į Sangrūdą numatytas jau antradienį. Pasak A. Groblytės, yra paruošta ir viešai prieinama metodinė medžiaga, kaip nusižudžius moksleiviams turėtų elgtis mokyklos.

„Yra keletas pagrindinių žingsnių. Pirmas – suvaldyti informaciją, pranešti bendruomenei, tėvams, mokiniams tikslią informaciją, kas atsitiko ir kokių veiksmų mokykla imsis siekdama suteikti pagalbą įvykio paveiktiems vaikams. Antras žingsnis – paliestų grupių nustatymas, parama jiems. Tokiais atvejais nukentėjusieji yra visa mokykla“, – kalbėjo A. Groblytė.

Kol neatvyksta profesionali krizių valdymo pagalba, emocinę pagalbą labiausiai nelaimės paliestiems žmonėms gali teikti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, mokyklos krizių valdymo komanda. Pirmoji krizinė pagalba turi būti suteikta kuo greičiau, geriausia – per 72 valandas.

Dalis atsisakė mokyklos psichologės paslaugų

Kalvarijos savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėja Danutė Lisauskienė DELFI sakė pirmadienio rytą vykusi į mokyklą ir žiūrėjusi, ar į krizę reaguojama tinkamai.

D. Lisauskienės teigimu, Vilniaus krizių centro psichologai teiks pagalbą moksleiviams, jų tėveliams, mokytojams ir klasės auklėtojai. Taip pat šie specialistai kalbės su šokių būrelio, kurį lankė nusižudęs vaikinas, nariais.

Mokyklos psichologas dirba puse etato. Savivaldybė pažadėjo skirti dar pusę etato, kad specialistas dirbtų pilnu krūviu. „Žiūrėsime, ką pasakys atvykę specialistai“, – apie nelaimę kalbėjo D. Lisauskienė.

Jos žiniomis, dalis moksleivių atsisakė naudotis mokyklos psichologo paslaugomis.

Po ankstesnės abiturientės savižudybės pagalbą gimnazijos bendruomenei teikė Marijampolės pedagoginė psichologinė tarnyba. „Jie buvo atvykę, konsultavo, padėjo, buvo pasakyta, ką reikia daryti, psichologė vykdė nurodymus. Mums tai nepaaiškinami dalykai“, – kas vyksta gimnazijoje, nesupranta savivaldybės atstovė.

M. Majauskas: akivaizdu, kad krizė nebuvo suvaldyta

„Įvykus tragiškiems atvejams, labai svarbu nebandyti nuslėpti ar elgtis lyg nieko neįvyko. Svarbu pažeistai bendruomenei atvirai išsikalbėti, netylėti apie kamuojamas problemas. Turi būti suteikta profesionali psichologinė pagalba vaikams, tėvams, pedagogams. Kalvarijų savivaldybės atveju akivaizdu, kad krizė nebuvo suvaldyta ir to tragiškas pasekmes mes šiandien matome“, – įsitikinęs Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas.

Mykolas Majauskas

© DELFI / Domantas Pipas

Jo teigimu, psichinė paauglių sveikata yra absoliutus prioritetas. Deja, sako M. Majauskas, atsakingos institucijos net ir nutikus tragiškiems įvykiams vis dar ignoruoja tai kaip nepakankamos svarbos klausimą. Pasak M. Majausko, veikiančios smurto prevencijos programos mokyklose yra retenybė, o savižudybių prevencija vis dar neišlipa iš ministerijų darbo grupių.

„Turime pripažinti problemą ir kartu skirti pakankamą dėmesį jos sprendimui. Tai reiškia investuoti į efektyvias smurto prevencijos programas mokyklose bei rimtus mokymus pedagogams atpažinti savižudybės rizikas ir tinkamai į jas reaguoti. Tuo pačiu užtikrinti gydymo įstaigose prieinamą ne medikamentinę, bet psichologinę, psichoterapinę pagalbą“, – kalbėjo parlamentaras.