Įstatymus bando apeiti bičių gyvybių sąskaita
Bitininkystė plačiai paplitusi visoje Europoje. Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu Europos Sąjungoje yra maždaug 630 000 bitininkų ir 16 milijonų avilių. Kasmet šiuose aviliuose bitės pagamina 234 tonas medaus. Be to, kad neša ypač maistingą maisto produktą, bitės yra atsakingos už visos žemės ekosistemą.
Belgų poetas ir žinomas bitininkas Morisas Meterlinkas rašė, kad be bičių žmonija išgyventų tik keturis metus. Šiomis prognozėmis lengva tikėti, nes daugiau nei 20 tūkst. pasaulyje egzistuojančių bičių rūšių yra atsakingos už kas trečią žmogaus nuryjamą kąsnį. Jei bitės neapdulkintų augalų, žmonės paprasčiausiai mirtų iš bado. Vis dėlto, net ir šios nerimą keliančios prognozės nesulaiko didžiųjų žemės ūkio pramonininkų nuo besaikio pesticidų vartojimo.
2013 metais Europos Komisija paskelbė laikinai uždraudžianti trijų pesticidų, priklausančių neonikotinoidų šeimai, ir ypač kenkiančių bitėms, vartojimą žemės ūkio srityje. Už šį draudimą balsavo 15 Europos Sąjungos šalių. Tiesa, šiame sąraše Lietuvos nebuvo. Lietuvą nuo kategoriško sprendimo sulaikė baimė prarasti gausų rapsų derlių ir tuo pačiu metu netekti milijoninių pajamų. Nepaisant to, sprendimas buvo priimtas, o pesticidų naudojimas griežtai apribotas. Tačiau, nors Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra viena griežčiausių maisto kontrolės institucijų, nuo 2013 iki 2016 metų ES buvo patenkinti 58 prašymai leisti vartoti uždraustus preparatus. Daugiausia jų pateikė Rumunija, Suomija ir Estija, tačiau tarp prašymų pasirodo ir Lietuvos vardas.
Aplinkosaugos aktyvistams ir bitininkams nerimą kelia tai, kad nė vienas iš prašymų nebuvo atmestas, o tarp juos pateikusių adresantų pasirodo ir agrochemijos gigantų, gaminančių uždraustus preparatus, „Bayer“ ir „Syngenta“ vardai bei kito bitėms pavojingo pesticido, fipronilo, gamintoja „BASF“. Didžiųjų įmonių mėginimais apeiti galiojančius įstatymus skundžiasi ir Lietuvos bitininkai. „Ne visi ūkininkai laikosi taisyklių. Mažieji ūkininkai tikrai paiso normų, bet bendrovės, kurioms priklauso tūkstančiai hektarų, nieko nežiūri ir pila chemikalus visą parą,“ – piktinosi bitininkas Žilvinas Andriuška.
Nuodų porciją bitynai gauna kasmet
Pasak bitininko, žemės ūkyje gausiai vartojami pesticidai keltų mažiau grėsmės, jei visi ūkininkai laukus jais purkštų tik tamsiu paros metu, kai bitės ir kiti vabzdžiai neskraido. „Būna atvejų, kai stambiosios bendrovės, turinčios savo laukus net ne toje pačioje vietovėje, bet keletoje vietų, pavyzdžiui, kai Joniškio bendrovė atvažiuoja į Akmenės rajoną, tai jos pesticidus purškia dienos metu.
Jie nespėja visko laiku padaryti. Esame apie tai šnekėję su agronomais ir jie žino, kad šalia bitynai stovi, bet taisyklių nesilaiko,“ – sudėtingą situaciją komentavo bitininkas. Įstatymus pažeidžiančių įmonių keliamus nuostolius vardijo ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas, profesorius habilituotas mokslų daktaras Algirdas Skirkevičius, palyginęs tokius ūkininkus su kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Pasak vyro, tokios bendrovės pridaro užtektinai problemų ir sąžiningai dirbantiems žmonėms.
Nors ES bičių sveikatai teikia ypatingą dėmesį, o 2013 metais oficialioje Europos Komisijos svetainėje buvo paskelbtas išsamus bitininkystės Europoje tyrimas, bitėms visame pasaulyje vis dar gresia didelis pavojus. Daugiausia bičių mirčių atvejų užfiksuota Vakarų Europos šalyse, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitose, tačiau negyvos bitės krenta ir šalia lietuviškų avilių. „Mano bitynas labai didelis ir išsiplėtęs per keletą rajonų, tai po 2013 metų draudimo vienose vietovėse situacija pagerėjo, kitose liko tokia pati. Paprastai per metus randu bent 1 – 2 bitynus, kuriuose bitės būna išnuodytos,“ – pasakojo Ž. Andriuška.
Situacija gerėja, bet stambieji ūkininkai vis dar kelia problemų
Dienos metu pesticidais purškiamos teritorijos paženklintos negyvų bičių kūneliais. A. Skirkevičius išskyrė tris būdus, kaip žemės ūkyje naudojamos cheminės medžiagos veikia bites:
1. Bitės išnuodijamos.
2. Paveikiama bičių nervinė sistema ir jos praranda gebėjimą orientuotis aplinkoje, nebegali parskristi atgal į avilį.
3. Mirus dideliam bičių kiekiui, silpnėja visa bičių šeima.
Bičių šeimų silpnėjimą išskyrė ir bitininkas Ž. Andriuška nuogąstaudamas, kad paveikta šeima liaujasi duoti medų. „Bitės, kurios gavo tos chemijos arba negrįžta iš laukų, arba būna nebeįleidžiamos į avilį. Šeimos, kurios neteko tų lauko bičių, tais metais medaus nebeduoda, nebespėja atsistatyti.“
Vis dėlto, bitininkai pastebi, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis ES narėmis, agrochemijos kontrolė vykdoma sąžiningai. Tikrinamos žemės ūkio įmonės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, siekdami išvengti maisto apnuodijimo pesticidais, ima medaus mėginius. Gerėjančia situacija džiaugėsi ir Ž. Andriuška. Bitininkas tvirtino, kad pesticidų kontrolė kasmet darosi vis efektyvesnė, o ūkininkai rečiau savivaliauja:
„Pačioje pradžioje, kai tik pasirodė reikalavimai, ūkininkai nieko nežiūrėdavo. Tada mes pradėjome kelti triukšmą. Pirmieji metai buvo sunkūs, bet paskutiniu metu įmonės, ypač mažieji ūkininkai, jau laikosi reikalavimų. Turiu keletą bitynų Šiaulių ir Akmenės rajonų sankirtoje, ten jau seniai ūkininkauja vokiečiai ir laikosi labai tvarkingai, pedantiškai. Bet su stambesnėmis lietuviškomis įmonėmis dar kyla problemų.“
Kad bičių išlikimo klausimas yra itin svarbus įrodo ir tai, kad dar 2011- ųjų lapkritį Europos Parlamentas balsavo ir priėmė sprendimą imtis aktyvių veiksmų siekiant išsaugoti Europos bites – paskirtas finansavimas įvairiems tyrimams, sugriežtintos pesticidų žymėjimo taisyklės, netgi vaistų kompanijos skatinamos kurti medikamentus bičių ligoms gydyti.
