Tyliuoju amerikiečiu dėl savo ramaus būdo ir viešumos vengimo pramintas C. Scaparrotti iki šiol susilaikydavo nuo skambių pranešimų, prašymų ir per pastaruosius metus savo naujame darbe daugiausiai rinko, analizavo informaciją.
Tačiau ketvirtadienį liudydamas prieš JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto narius C. Scaparrotti buvo atviras ir pažėrė pareiškimų, kurie gali sulaukti pasekmių Europoje, ypač Baltijos šalyse.
Kaip JAV pajėgų Europoje bei vyriausiasis NATO pajėgų vadas, C. Scaparrotti atsakingas už maždaug 62 tūkst. JAV karių Senajame žemyne bei vadovauja NATO kariniam komitetui, kuris planuoja Aljanso karines operacijas. Konflikto metu jis būtų svarbiausias karininkas Europoje, kur pastaruoju metu kalbama apie pasikeitusią saugumo situaciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje bei pajėgų stiprinimo.
Nori stiprinti pajėgumus Europoje
Reaguodamas į tokią padėtį C. Scaparrotti Senato nariams išdėstė savo pasiūlymus bei prašymus, tarp kurių – visų JAV pajėgų rūšių Europoje stiprinimas.
Ir nors JAV dar prezidento Baracko Obamos administracijos laikais nusprendė stiprinti rytinių Aljanso narių gynybą į regioną permesdama papildomą brigadą, kuri dislokuojama Lenkijoje, C. Scaparrotti teigimu, to neužtenka. Be to, anot generolo, be šių rotacinių, kurios buvo sugrąžintos į Europą, padėtis iš viso būtų liūdna.
„Be šių rotacinių pajėgumų, kurie buvo pridėti prie JAV pajėgų Europoje per pastaruosius metus, mes neturėtume pakankamai priemonių, kurios galėtų atgrasinti Rusiją nuo tolimesnės agresijos“, – perspėjo JAV generolas.
Jis pabrėžė, kad JAV vadavietės skubiai keičia savo požiūrį: taikos meto užduotis – taikos palaikymą, tarptautinį bendradarbiavimą – keičia pasirengimas realiam konvenciniam karui Europoje. Pasibaigus Šaltajam karui šiuos įgūdžius amerikiečiai esą gerokai primiršo.
„Rusija jau nesyk pažeidė tarptautinius susitarimus, kurie yra kertiniai Europos taikai ir stabilumui. Todėl mes bandome prisitaikyti – keičiame savo planus, pasirengimo lygį, kad galėtume reaguoti į galimus konfliktus ateityje“, – sakė C. Scaparrotti.
Tačiau, anot JAV generolo, jam trūksta priemonių – papildomų pajėgų, kurios turėtų būti dislokuotos Europoje. Ir jei anksčiau kalbėta tik apie papildomas sausumos pajėgas, priešlėktuvinės gynybos priemones, tai dabar NATO pajėgų vadas nurodė naują, nuo Šaltojo karo laikų nematytą kryptį.
„Tai gali būti papildomos manevrinės pajėgos, kovinės eskadrilės, kovos su povandeniniais laivais pajėgumai, smogiamoji lėktuvnešio grupė ir amfibiniai pajėgumai“, – teigė C. Scaparrotti.
Šaltojo karo laikų dvasia
Toks pareiškimas reiškia, kad be mobilių sausumos dalinių Europoje gali būti lopomos pastaraisiais metais išryškėjusios spragos. Rusijos povandeninių laivų suaktyvėjimas šiaurinėje Atlanto vandenyno, anot NATO kariškių stebimas su dideliu nerimu, mat Europoje nėra pakankamai kovos su povandeniniais laivais platformų.
Šaltojo karo laikais strateginę reikšmę turėjo vadinamasis Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės tarpas (GIUK), kur patruliavo Aljanso laivai, buvo įrengta sovietų povandeninio laivyno judėjimą fiksavusi stebėjimo sistema SOSUS.
Šios sistemos nebeliko, bet dar kurį laiką dalies NATO šalių laivynai specializavosi būtent šioje srityje – Atlanto vandenyną, Šiaurės, Norvegijos, Barenco jūras raižė fregatos, ore nuolat patruliavo specializuoti lėktuvai, kurie kartu konflikto atveju būtų medžioję priešininko povandeninius laivus. Pastarieji kėlė ir tebekelia milžinišką grėsmę, mat tokie laivai gali leisti torpedas, priešlaivines ir sparnuotąsias raketas, minas.
Sovietų laivyno pagrindinė užduotis buvo JAV ir Europos atkirtimas – realaus konflikto atveju (ar dar prieš jam kylant, taip sustiprinant atgrasymą) JAV planavo per jūrą krovininių laivų konvojais permesti papildomus karių dalinius, ginkluotės ir amunicijos atsargas.
Sovietų povandeniniams laivams sunaikinus konvojus, Europai būtų kilusi milžiniška grėsmė, mat, be JAV paramos, europiečiai su vietoje esančiomis amerikiečių pajėgomis būtų pritrūkę konvencinių priemonių atlaikyti sovietų pajėgų puolimą.
Rusijos laivynas pastaraisiais metais atnaujina būtent tokius puolamuosius įgūdžius, o Aljanso narės smarkiai apleido savo pajėgumus, skirtus kovai su priešininko povandeniniais laivais. Pavyzdžiui, JAV laivynas šiuo metu nebeturi nė vienos specializuotos fregatos, kurių funkcijas iš dalies perėmė daugiafunkciniai laivai.
C. Scaparrotti pareiškimas apie smogiamąją lėktuvnešio grupę taip pat reikštų žymų pokytį. Skirtingai nei problemų kamuojamas Rusijos lėktuvnešis „Admiral Kuznecov“, kuris pernai leidosi į ilgą kelionę iš Severomorsko iki Sirijos krantų ir nenuveikė nieko reikšmingo, JAV lėktuvnešiai veikia kaip mobilios aviacijos bazės, kurias lydi apsaugos bei paramos laivų grupės.
Jei „Admiral Kuznecov“ turi vos keliolika orlaivių, galinčių smogti sausumos, oro ar jūrų taikiniams, tai vienas JAV lėktuvnešis gabena bent tris kartus daugiau orlaivių. Be to, rusų lėktuvnešio lėktuvai turi tik ribotas bombardavimo galimybes – nuo „Admiral Kuznecov“ denio jie gali pakelti nedidelį skaičių bombų ar raketų, kurios nepasižymi taiklumu.
Tuo tarpu JAV „Nimitz“ klasės lėktuvnešiai gabena kelias dešimtis daugiafunkcinių orlaivių, kurie gali gabenti įspūdingą itin tikslių ginklų arsenalą.
Todėl vienos tokios lėktuvnešio grupės pasirodymas Europoje – greičiausiai Šiaurės, Norvegijos arba Barenco jūrose – smarkiai padidintų amerikiečių aviacijos pajėgumus žemyne, juo labiau, kad lėktuvnešis yra mobili platforma, galinti keisti dislokacijos vietą. Tokius pajėgumus sustiprintų ir C. Scaparrotti užuomina apie kovinių eskadrilių stiprinimą.
Šiuo metu JAV smogiamosios aviacijos (naikintuvai F-15, F-16 ir šiemet Europoje pirmą kartą dislokuojami F-35) pagrindą sudaro šešios eskadrilės Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Vokietijoje. Papildomi daliniai galėtų atsirasti tiek vienoje ar keliose iš minėtų valstybių bei Lenkijoje.
Taip pat neatmestinas ir rotuojamų aviacijos pajėgų stiprinimas vienoje iš Baltijos šalių, mat tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, kur jau veikia NATO Oro policijos misija, planuojamas pagrindinių aviacijos bazių infrastruktūros stiprinimas. Tiesa, viena pagrindinių problemų laikomas šių bazių artumas prie Rusijos, mat tai reiškia ir pažeidžiamumą konflikto atveju – naikintuvai gali tiesiog nespėti pakilti.
Galiausiai C. Scaparrotti paminėti amfibiniai pajėgumai reiškia didesnį JAV Jūrų pėstininkų korpuso vaidmenį Europoje. Pernai JAV jūrų pėstininkai jau sustiprino savo vaidmenį Norvegijoje, kur dislokavo papildomus pajėgumus.
Greitai dislokuojami JAV desantiniai laivai gali gabenti tiek jūrų pėstininkus su jų turima technika, tiek remti jų operacijas savo turimais orlaiviais – lėktuvais „Harrier“ (kuriuos pakeis F-35B), sraigtasparniais „Super Cobra“ bei „Osprey“. Tokie milžiniški „America“, senesni „Tarawa“ arba mažesni „San Antonio“ klasės laivai gali greitai pasirodyti kad ir Baltijos jūroje, kur į sausumą gali būti atgabenti šimtai ar tūkstančiai jūrų pėstininkų.
„Tokie smogiamosios lėktuvnešio grupės ir povandeninių laivų pajėgumai man leistų geriau atlikti savo darbą“, – JAV senatoriams pabrėžė C. Scaparrotti. Jis taip pat pridūrė, kad be pačių pajėgumų būtina išplėsti ir amunicijos sandėlius – juose turi būti sukaupta pakankamai šaudmenų ir kitų karui reikalingų priemonių, kurių užtektų bent pirmosioms konflikto savaitėms.
2011 metų karo Libijoje patirtis parodė, kad net ir riboto intensyvumo konflikto metu šaudmenys, išmaniosios bombos ir raketos sunaudojamos ypač greitai, tiesa, trūkumą pirmieji pajuto ne amerikiečiai, o jų sąjungininkės Europoje – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija.
Koks bus D. Trumpo sprendimas?
Be to, C. Scaparrotti atkreipė dėmesį ir į Rusijos minkštąją galią – plečiama dezinformacijos, propagandos kampanija. JAV generolas pripažino, kad D. Trumpo administracijos ketinimai trečdaliu mažinti asignavimus JAV Valstybės departamentui gali neigiamai atsiliepti ir jo, kaip JAV bei NATO pajėgų Europoje vado, veiklai.
Priminus apie Rusijos žvalgybos bandymus kištis į artėjančius rinkimus Vokietijoje, C. Scaparrotti pabrėžė Valstybės departamento įkurtą Rusijos informacijos grupę, kaip vieną priemonių, skirtų kovai su Kremliaus skleidžiamomis melagingomis naujienomis.
„Ši programa turi būti finansuojama. Mes galime daug geriau pasiruošti kovoti su tomis grėsmėmis, nei esame pasirengę šiuo metu. Viena problemų yra ta, kad kai kurie mūsų sąjungininkai nenori kovoti su Rusijos informacinėmis atakomis, kurios jau jiems yra prieš akis“, – pabrėžė C. Scaparrotti.
Tiesa, anot vieno svarbiausių JAV senatorių, Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininko Johno McCaino, kol kas lieka vienas neaiškumas – JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Ir nors respublikonų dominuojamas JAV Kongresas greičiausiai pritartų amerikiečių pajėgų stiprinimui Europoje, iki galo nėra aiški D. Trumpo administracijos pozicija. D. Trumpas viešai pasisako už santykių su Rusija gerinimą, nors tuo pačiu metu siunčia prieštaringas žinutes. Pentagono vadovu bei patarėju nacionalinio saugumo klausimais D. Trumpas pasirinko žmones, kurie itin kritiškai atsiliepia apie Rusiją ir pasisako už sąjungininkų Europoje palaikymą.
Galiausiai JAV pajėgų stiprinimui prireiks tiek Kongreso, tiek D. Trumpo pritarimo. Jei šio bus sulaukta, jau kitais metais galima tikėtis itin reikšmingų JAV pajėgumų suaktyvėjimo Europoje.
