Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai dvigubos pilietybės problemą siūlo spręsti leidžiant išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, kai yra to asmens pateiktas prašymas.
Seime vykusioje diskusijoje siūlymą pristačiusi PLB vadovė Dalia Henke pabrėžė, kad tokiu būdu kitos valstybės pilietybę gavusiems asmenims Lietuvos pilietybė nebūtų paliekama automatiškai, o kiekvienas tiesioginis asmeninis prašymas leisti išsaugoti pilietybę būtų atskiras atvejis.
„Pasaulio lietuvių bendruomenė siūlo, kad lietuviai pagal kilmę, kurie moka lietuvių kalbą ir turi ryšį su tėvynę, kai pilietybė įgyta gimimu ir yra noras ją išsaugoti – tiesioginis asmeniškas prašymas Lietuvos pilietybę išsaugoti pagal įstatymu nustatytas sąlygas – būtų (traktuojami) kaip atskiras atvejis“, – sakė D. Henke.
Anot jos, kad dabartinė situacija – diskriminacinė, nes išvykusieji iki 1990 metų gali turėti Lietuvos pilietybę, nors įgijo ir kitos šalies pilietybę, taip pat ir jų palikuonys, o išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo tokia galimybė atimta.
Kalbėdama apie dešimtmetį užtrukusią diskusiją dėl pilietybės išlaikymo galimybės D. Henke pabrėžė, kad sprendimą rasti sunku ir dėl skirtingo požiūrio: kol Lietuvoje kalbama apie dvigubos pilietybės įteisinimą, išeiviai savo ruožtu pasisako už gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą.
D. Henkės teigimu, tėvynėje gyvenantys lietuviai dažnai mano, kad užsienyje gyvenantiems lietuviams Lietuvos pilietybė būtų kaip priedas, tačiau žmonės iš tikrųjų nieko neprašo papildomai. Dviguba pilietybė, jeigu tokia įgyta gimus Lietuvoje, galėtų būti suteikta 800 tūkst. užsienio lietuvių.
Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje gyvena penki milijonai lietuviškų šaknų turinčių žmonių.
D. Henke taip pat pakartojo išeivių poziciją nepritarti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją, nes abejoja, ar toks referendumas įvyktų, ypač, kai nėra elektroninio balsavimo, o reikalavimai itin aukšti – sprendimui priimti reikia ne tik pusės balsavimo teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir balsų „už“.
Darbdavių prašymas
Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės vadovė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad dvigubos pilietybės institutas ypač aktualus tapo po JK referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES). Pasak jos, po šio sprendimo JK gyvenantys lietuviai skuba gauti nuolatinio gyventojo statusą, o tai – pirmas žingsnis link britiškos pilietybės.
„Žmonės puolė tvarkytis rezidento statusą, apie 50 proc. padaugėjo prašančiųjų JK rezidento kortelės. Ką reiškia rezidento statusas? Iki šiol 3 mln. ES piliečių, gyvenančių JK, buvo traktuojami kaip rezidentai. Dabar esame nežinomybėje, žmonės priversti aplinkybių visais būdais stengiasi įteisinti savo buvimą. Pildant bet kokią aplikaciją, užrašant vaikus į mokyklą, net išsinuomojant būstą, yra vienas iš pagrindinių klausimų, ar turite teisę nuolat gyvent ir dirbti JK. Todėl žmonės stengiasi užsitikrinti šį statusą, o tai yra pirmas žingsnis link pilietybės“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.
Pasak bendruomenės pirmininkės, yra atvejų, kai net darbdaviai prašo JK gyvenančių lietuvių kuo skubiau gauti britišką pilietybę, norėdami išsaugoti darbuotojus.
„Greitu laiku Lietuvos piliečiai susidurs su pasirinkimu, ar pasilikti Lietuvos, ar priimti Jungtinės Karalystės pilietybę. Aš žinau atvejų, kai darbdaviai prašo savo darbuotojų keisti pilietybę ir kuo greičiau, kad išsaugotų gerus darbuotojus“, – teigė D. Asanavičiūtė.
Pasak jos, Vyriausybės planai įteisinti dvigubą pilietybę iki 2020 metų yra pavėluoti, nes iki to laiko JK lietuviai jau bus praradę Lietuvos pilietybę, o ją atgauti bus praktiškai nebeįmanoma, nes norint atsistatyti pilietybę reikia bent penkerius metus gyventi Lietuvoje.
„Didžioji Britanija išeina iš ES sudėties, jei tai vyks pagal planą, – 2019 metų pirmą ketvirtį. Todėl norėčiau pasakyti, kad Lietuva prarado apie milijoną savo gyventojų de facto, padarykite viską, kad neprarastų ir de jure. Nelaikykite mūsų visų teisinių labirintų įkaitais, jei norite uždegti šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių viltį jų akyse, turėkite pakankamai politinės valios ir susitarimo išspręsti šiuos reikalus“, – kalbėjo JK lietuvių bendruomenės vadovė.
Kelias – vienas
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sakė, kad yra vienintelis kelias, kaip po nepriklausomybės atkūrimo išvykę lietuviai galėtų išlaikyti Lietuvos pilietybę, įgiję kitą, – referendumu pakeisti Konstituciją, o bandymai tai padaryti per Pilietybės įstatymo pataisas prieštarautų pagrindiniam šalies įstatymui.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų.
