Marine Le Pen be jokios abejonės yra kovotoja, apsukriai veikianti vyrų dominuojamame pasaulyje. Iš partijos smaigalio ji sėkmingai išstūmė savo tėvą. Ji laikoma rimta kandidate į aukščiausią šalies postą: būtinai nori tapti prezidente. Ir tam tikslui pasiekti jai reikalingos moterys.
„53 procentus registruotų Prancūzijos rinkėjų sudaro moterys“, – aiškina vokiečių politologė Nonna Mayer, ilgus metus tyrinėjusi „Front National“. Ilgą laiką moterys atmetė radikalios dešinės partijas, tokias kaip „Front National“, nes šios partijos buvo laikomos smurtingomis, ekstremistinėmis, seksistinėmis. Marine Le Pen pavyko atsikratyti šio „Front National“ įvaizdžio. Ji suteikė partijai švelnesnių bruožų, ir šis kursas jau nuo 2012 metų neša partijai sėkmę.“
Žada ginti moteris nuo islamo ir skurdo
Stipri „Front National“ moteris Le Pen skelbia: žinau, ką moterys galvoja, ką jos jaučia, ką turi iškęsti, galiu moteris apginti nuo islamizmo, priespaudos ir smurto:
„Ji kriepiasi pirmiausia į tas moteris, kurios į „Front National“ žvelgia tarsi į užkardą, saugančią nuo imigracijos ir nuo atvirų Europos sienų. Marine Le Pen skelbiasi nuo pavergiančio islamo ginanti moterų ir vyrų lygybę, bažnyčios ir valstybės atskyrimą. Ir taip tikisi pasiekti dalį moterų rinkėjų,“ – aiškina politologė.
Dešiniojo ekstremizmo tyrinėtoja Nonna Mayer mano, kad tokiais programiniais tinklais lengviausiai sekasi pagauti imigraciją atmetančias, neretai – žemesnio išsilavinimo moteris.
„Ypač didelį pasisekimą Marine Le Pen turi tarp moterų, dirbančių žemo užmokesčio sektoriuje, tarkime, pardavėjų. Anksčiau jos savo balsus atiduodavo konservatyvioms partijoms arba išvis neidavo balsuoti. Siekdama mobilizuoti būtent šias moteris, Le Pen pasitelkia tokias temas, kaip antai vienodas vyrų ir moterų užmokestis ar moterų skurdas senatvėje.“
Bendrumai su vokiečių dešiniąja populiste Frauke Petry
Nors Marine Le Pen pastaruoju metu ir linkusi prabilti švelnesnėmis intonacijomis, vengia pernelyg agresyvių formuluočių, vis dėlto Europos parlamente ji jau ne sykį parodė gebanti skaudžiai įgelti, tarkime, prezidentą Francoisą Hollande'ą karikatūriškai pavaizduodama kaip nuolankų Angelos Merkel tarną. „Aš esu Anti-Merkel“, – sako Le Pen apie save.
Anti-Merkel reiškia visų pirma moterį, kuri nori padaryti galą nestabdomai imigracijai, padaryti galą Europos Sąjungai, padaryti galą tariamam vokiečių dominavimui. Vienintelė dvasios sesuo, kurią Marine Le Pen aukštai vertina, yra „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) lyderė Frauke Petry. Politologė Claire Demesmay tarp šių dviejų, viešai viena kitą giriančių moterų įžvelgia keletą bendrumų:
„Jos įkūnija keistą derinį tarp vertybinio konservatizmo – abiems svarbus tradicinės šeimos modelis – ir, antra vertus, modernumo. Moterys, kurios dirba, daro karjerą, kurios nori gyvenime daug pasiekti, bet drauge ir augina vaikus, – manau, tai ir yra jų sėkmę laiduojantis derinys.“
Moterys – tik priemonė kelyje į valdžią
Rinkiminėje „Front National“ programoje, kurioje Marine Le Pen, jei tik taptų prezidente, įsipareigoja vykdyti 144 užsibrėžtus tikslus, moterų teisėms skirtos tik trys eilutės. Kaip vertintinas feminizmas à la Marine Le Pen? Ne visoms moterims jis prie širdies. Per vieną rinkiminį renginį, Le Pen kalbant didžiąja dalimi vyriškai publikai, į salę įsiveržė jauna judėjimo „Femen“ aktyvistė.
„Marine Feministe fictive!“ – „Marine – netikra feministė!“, – šaukė protestuotoja, kol apsaugininkai ištempė ją iš salės. Marine Le Pen reakcija buvo žaibiška: „Tai pasaulis toks, koks yra, o ne kokį aš įsivaizduoju.“
Vyrai salėje pritardami plojo ir juokėsi. Marine Le Pen dar kartą įrodė gebanti groti įvairiais registrais. Drauge jos reakcija aiškiai atskleidžia ir ką kitą: kad moterys jai visų pirma yra tik priemonė kelyje į valdžią.
M. Le Pen ir F. Fillonas kritikuoja Prancūzijos vyriausybę dėl smurto mokykloje
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen ir dešiniojo sparno kandidatas Francois Fillonas trečiadienį griežtai kritikavo šalies vyriausybę dėl diena anksčiau įvykusio incidento, kai Paryžiaus priemiestyje moksleivių minia užpuolė policiją ir niokojo visuomeninį turtą.
Likus mažiau nei septynioms savaitėms iki prezidento rinkimų, chaotiški ašarinių dujų šaudymo prie šiaurinio Sen Deni priemiesčio vidurinės vaizdai greitai tapo politiniu klausimu.
Antradienio incidentas, per kurį buvo areštuoti 55 jaunuoliai, tarp jų – 44 nepilnamečiai, įvyko po virtinės vasario protestų prieš policijos brutalumą, kuriuos išprovokavo įtarimai, kad vienas juodaodis jaunuolis buvo išžagintas policininko lazda.
„Kažkas mūsų Respublikoje sugedę“, – sakė F. Fillonas.
M. Le Pen, kuri nusikalstamumą ir imigraciją yra padariusi svarbia savo kampanijos tema, pareiškė, kad vyriausybės reakcija buvo „minimali“.
„Nepriimtina, kad vandalai grasino mūsų šalies ateičiai ir sukėlė pavojų mokytojams ir kitiems moksleiviams“, – sakė ji.
Antiimigracinių ir nacionalistinių pažiūrų M. Le Pen pažadėjo „vėl įvesti tvarką Respublikoje ir susigrąžinti prarastas šalies teritorijas“.
Sen Deni, kur įvyko naujausias incidentas, gyvena įvairioms etninėms bendruomenėms priklausantys žmonės.
Prancūzijos policija yra reguliariai kaltinama perteklinės jėgos naudojimu skurdžiuose rajonuose prieš įtariamuosius, dažniausiai – afrikietiškos kilmės.
Premjeras Bernard'as Cazeneuve'as į kritiką atsakė raginimu kandidatams „neeksploatuoti“ smurto „rinkimų tikslais“.
„Labai rimti veiksmai“
Antradienio susirėmimai kilo po pietų evakavus mokyklą dėl moksleivių jos teritorijoje paliktų dūminių bombų.
Kai žmonės iš mokyklos buvo evakuoti, 80-100 moksleivių grupė pradėjo į policininkus svaidyti akmenis, padegė šiukšliadėžes ir ėmė niokoti visuomeninį turtą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai policijoje.
Švietimo ministrė Najat Vallaud-Belkacem paragino imtis griežto atsako.
„Tai labai rimti vandalų veiksmai, už kuriuos turime griežtai nubausti“, – po ministrų posėdžio žurnalistams sakė ji.
Paryžiaus vidurinių mokyklų darbas ne kartą buvo sutrikdytas kilus naujausiai pykčio bangai dėl policijos brutalumo.
Šaltinis policijoje sakė, kad pareigūnai girdėjo kai kurių moksleivių skandavimą „Kerštas už Theo (Teo)“ – 22 metų juodaodį jaunuolį, kuris teigia vasario pradžioje arešto metu buvęs išžagintas policininko lazda.
Prancūzijos prezidento rinkimų pirmasis ir antrasis ratai įvyks balandžio 23-iąją ir gegužės 7-ąją. Tarp svarbiausių rinkimų kampanijos temų yra imigracija, saugumas ir susirūpinimas nepaklusnumu Prancūzijos valstybei.
