Parlamentaro registruotos Narkologinės priežiūros įstatymo pataisos numato, kad priverstinai hospitalizuojami galėtų būti asmenys, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija.
Šiuo metu toks gydymas galimas tik narkologiniams ligoniams.
Priverstiniam gydymui įtarimų pakaktų esant dviem būtinoms sąlygoms: psichiką veikiančias medžiagas toks asmuo vartotų ilgiau kaip mėnesį, taip pat šeima ar giminaičiai dėl to kęstų nuolatinį jų psichologinį ar fizinį smurtą, nesaugumo jausmą, finansinius nuostolius.
Pagal pataisas, taip pat priverstinai galėtų būti hospitalizuojama nėščioji, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kiltų vaisiaus apsigimimo grėsmė.
Dabartiniame Narkologinės priežiūros įstatyme įrašyta, kad narkologiniai ligoniai priverstinai hospitalizuojami Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, taip pat nustatyta, kad paprastas girtumas negali būti priverstinės hospitalizacijos pagrindas.
Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, priverstinai gydomas gali būti sunkia psichikos liga sergantis asmuo, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali pakenkti savo ar artimųjų sveikatai ir gyvybei.
Taip pat priverstinai hospitalizavus asmenį, norint tęsti gydymą per tris paras reikia gaui teismo leidimą.
Dabartinis Narkologinės priežiūros įstatymas dar numato, kad įtardamas pacientui narkologinį susirgimą jį gydytojas siunčia konsultacijai pas psichiatrą.
R. Žemaitaitis siūlo papildyti įstatymą, kad dėl paciento konsultacijos į gydytoją psichiatrą galėtų kreiptis ir paciento artimieji, policija, socialinis darbuotojas, kiti asmenys.
„Žalingas alkoholio vartojimas yra didelė socialinė problema. Dėl to kenčia problemų su alkoholiu turinčio asmens artimieji, bet jie neturi priemonių, kaip jiems padėti. Manau, jog ši pataisa leis padėti asmenims, kuriems pasireiškia nuolatinis girtavimas, trunkantis ilgiau kaip mėnesį, kurie gali padaryti didelę žalą sau ar artimiesiems asmenims“, – savo siūlymus pataisos aiškinamajame rašte argumentuoja R. Žemaitaitis.
Diskusija dėl priverstinio gydymo nuo alkoholizmo Lietuvoje vis atsinaujina po žiaurių nusikaltimų, kuriuos įvykdo apsvaigę asmenys.
Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią kadenciją po žiaurios žmogžudystės Kražiuose, kai girtaujantis vyras nužudė keturias moteris, buvo parengusi panašias pataisas, tačiau parlamente jos nesvarstytos.
Žmogaus teisių aktyvistai tuomet šią iniciatyvą įvertino kaip populistinę, vengiančią spręsti tikrąsias problemos priežastis, priverstinio gydymo kritikai taip pat abejoja jo efektyvumu, jei žmogus pats nemotyvuotas keistis.
Priverstinis gydymas nuo alkoholizmo Lietuvoje praktikuotas sovietmečiu.
