Nebeliks mokyklos
Nuo šiandien Klaipėdos švietimo žemėlapyje nebeliks „Kuršių“ vidurinės mokyklos. Ji uždaryta dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Naujaisiais mokslo metais uostamiestyje veiks viena mažiau - 103 švietimo įstaigos.
Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės nuomone, daugiausiai mokinių sumažėjo dėl emigracijos protrūkio.
Todėl retėja ir mokytojų, ypač pradinių klasių, gretos. Išlikę mokytojai ne vienas šaiposi iš švietimo ir mokslo ministro, garsiai paskelbusio, jog nuo šiandien didės pedagogų, ypač direktorių, atlyginimai.
Aritmetika - paprasta. Kuo mažiau mokinių, tuo mažesnis pamokų krūvis tenka pedagogams. Vadinasi, ir uždarbis skurdesnis, nepaisant Vyriausybės pastangų jį didinti.
Skaičiuoja litus
„Žemynos“ vidurinės mokyklos pedagogė Laima Juknienė, turinti 20 metų darbo stažą, praėjusiais mokslo metais „į rankas“ gaudavo apie 1 300 litų. Dėl sumažėjusio pamokų krūvio nuo rugsėjo 1-osios ji gaus apie tūkstančio litų atlyginimą.
„Tokia tendencija palies daugelį pedagogų“, - tikino šalyje gausiausios Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė.
Gražia teorija jau pavadintas ir ministro džiaugsmas, jog pagaliau bus įvertintas švietimo įstaigų vadovų triūsas, atsakomybė ir jie galės gauti 500 litų didesnį atlyginimą.
„Vyturio“ vidurinės mokyklos direktorius Vladas Genutis vadovauja maždaug 900 žmonių bendruomenei. Praėjusiais mokslo metais jis gaudavo 1 650 litų. Po padidinimo tikisi gauti apie 1 800 litų atlyginimą.
Luošins vaikus
Kontrastas tarp pastangų gražinti tikrovę bei nelinksmos realybės ryškus ir kitose mokyklinio gyvenimo srityse. Rugsėjo 1-osios išvakarėse šalyje džiūgauta, jog pirmąkart per atkurtos nepriklausomybės metus Vyriausybė nupirko modernių mokyklinių baldų.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos skyriui pirmininkaujantis V.Genutis žino, kad nauji baldai pasieks ne kiekvieną mokinį. „Luošinsime vaikus ir toliau, nes suolus ir stalus pagal ūgį galėsime pritaikyti geriausiu atveju 70 procentų savo mokinių“, - neslėpė nusivylimo „Vyturio“ vidurinės mokyklos direktorius.
Išstumia mokinius
Naujaisiais mokslo metais sveikata išliks ypatingos svarbos problema ne vien dėl mokinių ūgiui nepritaikytų suolų. Daug ką lemia ir mityba. O ji, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytojos higienistės Liudos Potapovienės įsitikinimu, ne be priekaištų.
„Galiu garantuoti, jog mokyklų valgyklose sveikai maitinama. Tačiau bėda yra ta, kad vaikai jas aplenkia“, - sakė gydytoja. Ji matanti dvi priežastis, kodėl vaikai per pertraukas kokakolos, šokoladų ir bandelių lekia į bufetus ar parduotuves.
„Tėvai abejingi vaikų sveikos mitybos įgūdžiams. Tai viena. Kita bėda yra ta, kad daug Klaipėdos mokyklų valgyklų tapo tarsi viešojo maitinimo įstaigos. Iš aplinkinių įstaigų pietauti į mokyklas sueinantys suaugusieji išstumia iš valgyklų mokinius“, - piktinosi L.Potapovienė.
Nenori mokytis
Savaitę prieš rugsėjo 1-ąją „Klaipėdos“ žurnalistai pasiteiravo gatvėse sutiktų vaikų, ar jie nori eiti į mokyklą. Buvo stipriai pasiilgusiųjų savo mokytojų ir ypač klasės draugų, tačiau tarp pakalbintų mokinių labai daug kas purtėsi vien nuo minties, jog teks vėl kibti į mokslus.
„Yra ir kita metų metus šalies švietimą žeminanti problema - sumenkęs mokytojo prestižas. Dabar statybininkas labiau vertinamas, jis daugiau uždirba, nors mokykla - visų profesijų pagrindas. Čia prasideda vaiko ateitis“, - pridūrė L.Juknienė.
Tačiau kaip tada vertinti faktą - visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog žmonės itin pasitiki švietimu. „Tėvai pasitiki. O tarp vaikų ir pedagogų konfrontacija bus tol, kol mokiniai nenorės pamokose dirbti“, - paaiškino V.Genutis.
Sieks draugystės
Pedagogai, taip pat aktyvieji mokiniai viliasi, jog neigiamas požiūris į mokyklą pradės keistis jau šiemet. Vakar savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje Švietimo skyriaus vedėja L.Numgaudienė teigė, jog Klaipėda įsijungs į „Draugiškos mokyklos“ projektą. Šalyje jis vyks visus naujuosius mokslo metus.
Tikimasi, jog tai padės sumažinti bėgančiųjų iš pamokų skaičių, išgyvendins mokinių reketą, įžūlų elgesį.
Bus siekiama kurti pagarbius ir draugiškus santykius tarp pačių mokinių, jų bei mokytojų, taip pat tarp tėvų ir mokyklos.
Į tokią mokyklą norėtųsi eiti, tokioje mokykloje būtų gera.
