aA
DELFI aprašius atvejį, kai apie ne vietoje pastatytą automobilį Vilniaus miesto savivaldybę per programėlę „Tvarkau Vilnių“ informavusio sostinės gyventojo duomenys galimai buvo atskleisti pažeidėjui, į redakciją kreipėsi ir dar vienas į panašią situaciją patekęs skaitytojas.
Situacija, su kuria susidūrė vilnietis Aurimas
Situacija, su kuria susidūrė vilnietis Aurimas
© DELFI montažas

„Noriu pranešti, kad buvau susidūręs su tokia pačia situacija. Pranešiau apie pažeidimą per programėlę „Tvarkau Vilnių“, o po poros savaičių sulaukiau el. laiško iš pažeidėjo“, – DELFI rašė vilnietis Aurimas.

Kartu jis pridėjo ir teiginius įrodančias nuotraukas. Jose matyti žinutė apie pranešimą ir galimo pažeidėjo laiškas.

Situacija, su kuria susidūrė vilnietis Aurimas
Situacija, su kuria susidūrė vilnietis Aurimas
© DELFI montažas
Situacija, su kuria susidūrė vilnietis Aurimas
Situacija, su kuria susidūrė vilnietis Aurimas
© DELFI montažas


Bus atliktas tyrimas

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai savo pozicijos DELFI aiškino nekeičiantys – dar prieš pirmąją paviešintą istoriją Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis užtikrino jų kaltės neįžvelgiantis.

Tačiau Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė DELFI sakė, kad nors iki šiol dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant programėlę „Tvarkau Vilnių“ jie nėra gavę nei skundų, nei paklausimų, atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, šį atvejį dėl galimai pažeidžiamai tvarkomų asmens duomenų aiškinsis.

„Daugiau informacijos galėsime pateikti, kai bus atliktas tyrimas“, – informavo R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Kad reglamentavimą dėl liudytojų duomenų galbūt reikėtų peržiūrėti saugant žmonių interesus ir norą būti pilietiškais, sutiko ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Kaltės neįžvelgia: duomenimis nesidalijame

Savo ruožtu A. Dinikis teigia, asmens, pranešusio apie pažeidimą naudojantis programėlė „Tvarkau Vilnių“, duomenys tikrai nėra viešai skelbiami. Jie esą yra matomi tik pranešimą nagrinėjančio asmens, paties pranešėjo ir programėlę administruojančio ar su ja dirbančio personalo.

„Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Tokiu atveju pareigūnas privalo pateikti bylą. Kas turi būti nurodoma administracinio nusižengimo protokole nustato Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame sakoma, kad protokole turi būti nurodyta liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nesidalija asmens duomenimis su trečiaisiais asmenimis, nedalyvaujančiais pažeidimo tyrimo ar bylos nagrinėjimo procese. Atsižvelgiant į teismų nutarimus, teisės specialistų konsultacijas bei norint apsaugoti asmenis, pranešančius apie nusižengimus, savivaldybės viešosios tvarkos skyrius yra nusprendęs nenurodyti asmens, pranešusio apie pažeidimą duomenų“, – tikino jis.

Galimi du scenarijai

Tuo metu E. Misiūnas aiškino, kad nagrinėjant anksčiau aptartas situacijas reikėtų atsižvelgti į visas aplinkybes.

„Jei asmuo pranešė apie kažkokį pažeidimą, o pareigūnas, matantis žmogaus telefono numerį, kitus duomenis, aprašo įvykį ir pastebi, kad pažeidėjas yra ar draugas, ar pažįstamas, pats paskambina ir padiktuoja kontaktus, tai neteisinga, taip negali būti.

Tačiau Administracinių nusižengimų kodekse yra nustatytas protokolo turinys, kuriame nurodyta pateikti ir atsakomybėn traukiamo asmens, ir liudytojo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, dažniausiai būna ir telefono numeris. Jei atsakomybėn traukiamas asmuo gavo tą protokolą su visais duomenimis, tai visiškai teisėtas veiksmas. Ir naujai patvirtintame kodekse yra apibrėžta teisė susipažinti su bylos medžiaga, nėra nurodyta, kad reikėtų liudininkų duomenis uždengti, protokolą nuasmeninti“, – pasakojo ministras.

Sutiko, kad reglamentavimą reikėtų peržiūrėti

Jo teigimu, Baudžiamajame kodekse yra išimčių dėl liudytojų apsaugos, tačiau kalbant apie Administracinį kodeksą apimančius pažeidimus daroma prielaida, kad jokios rizikos liudytojams nėra.

„Traukiamas atsakomybėn asmuo turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kas pranešė. Įstatymų leidėjas, aš įsivaizduoju, preziumuoja, kad pranešimai apie įvairius smulkius pažeidimus pranešėjui neturėtų kelti grėsmės dėl susidorojimo ar kitų veiksmų. Juolab, kad mus saugo kodeksai, turime teises Konstitucijoje įtvirtintas. Jei buvau liudytojas, pranešiau, man paskambina ir grasina, tai yra priemonės tokiu atveju – skambinti, pranešti apie pažeidimą, reikia reaguoti“, – aiškino E. Misiūnas.

Tačiau jis sutiko, kad reglamentavimą dėl liudytojų duomenų galbūt reikėtų peržiūrėti saugant žmonių interesus ir norą būti pilietiškais.

„Tačiau šiuo metu teisinis reglamentavimas yra toks“, – apgailestavo ministras.

Eimutis Misiūnas
Eimutis Misiūnas
© DELFI / Karolina Pansevič

Išplūdo ir liepė žiūrėti savų reikalų

DELFI primena, kad anksčiau vienas viešai pristatytas nenorėjęs būti vilnietis aiškino, kad praėjus dviem savaitėms nuo pranešimo apie galimą pažeidimą per programėlę „Tvarkau Vilnių“ jam paskambino, įtariama, pažeidimą padariusi moteris, kurį vyrą išplūdo ir liepė žiūrėti savo reikalų.

„Kodėl asmeniniai mano duomenys atsidūrė išorėje?“, – suprasti negalėjo jis.

„Kažkokia moteris prie įvažiavimo, Pavilnionių gatvėje, paliko automobilį. Kada tiksliai tai buvo, negaliu pasakyti, laukėme kelias dienas, kol ji bus patraukta, bet niekas nesiteikė to padaryti. Nebuvo jokio raštelio, informacijos ar avarinio sustojimo ženklo, todėl į „Tvarkau Vilnių“ aplikaciją sausio 24 dieną 8:07, praėjus kelioms dienoms po automobilio palikimo, buvo patalpintas skundas“, – įvykio aplinkybes nupasakojo vilnietis.

Jo teigimu, laimė, kad automobilis nebuvo paliktas per vidurį gatvės, pravažiuoti dar buvo galima, tačiau greta esą yra privačios automobilių stovėjimo vietos, vyksta statybos, tad, tarkime, vilkikams prasilenkti – iššūkis. Be to, šiame kelyje, pasakojo jis, apsisuka automobiliai, kurie suklysta važiuodami aplinkkeliu nuo Karoliniškių pusės.

„Visiems nervus gadino tas automobilis“, – konstatavo vyras.

Pranešęs apie pažeidimą sulaukė netikėto skambučio

Įkėlęs nuotraukas ir situacijos aprašymą į programėlę jis sulaukė pranešimo, kad viskas gerai.

„Tačiau vieną pavakarę į mano asmeninį numerį, kurio beveik nenaudoju, paskambino moteris. Jos numerio telefonas man nerodė. Pokalbis buvo paprastas, ji pasisveikino ir kreipėsi į mane vardu. Pirma mintis buvo, kad dėl ne vietoje pastatyto automobilio kažkokių duomenų trūksta policijai ar viešosios tvarkos skyriui. Tačiau, pasirodo, skambino moteris, kuri padrėbė savo automobilį“, – tikino pašnekovas.

Vilniečio teigimu, visų pirma, ji ėmė apeliuoti į jo sąžinę, esą kaip jam nėra gėda skųsti, pradėjo mokyti, koks jis blogas žmogus, kaip negerai pasielgė, liepė žiūrėti savo reikalų, o ne kas kur automobilius stato.

„Ji man negrasino, bet taip labai jau diplomatiškos gaidos buvo girdėti, „ant ribos“, – pasakojo vyras.

Ėmė aiškinti, kad automobilis sugedo

Moteris esą taip pat ėmė aiškinti, kad automobilis sugedo, tačiau galiausiai pokalbį baigė, vilniečio paraginta tai padaryti, kol dar nebuvo pasakyta kažkas atvirai blogo vienas kitam.

„Įdomu dėl gedimo, nes kažkoks vyras tiesiog įsėdo į automobilį, jį užkūrė ir išvažiavo – jis nebuvo pasiimtas automobilvežio. Visa tai – kaip anekdotas geras“, – pripažino vilnietis.

Jis įtaria, kad skambinusi moteris net nepriklauso jų namo bendruomenei ir gyvena tolesniame rajone.

„Man iki šiol neaiškus liudytojo vaidmuo tokiose bylose ir kokiu būdu atsiduria asmeniniai duomenys pas tokius asmenis“, – situacija stebėjosi vyras, pridūręs, kad štai jis pažeidėjos duomenų neturi.

Jis įžvelgia čia ir policijos kaltę – esą galbūt jie patys pasidalina liudytojų telefonų numeriais, nes nori atsikratyti skundų, o kartu ir darbo.

Tačiau Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis DELFI patikino, kad programėlės duomenys pasiekia ne juos, o Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.