Po susitikimo su tautinių mažumų bendrijomis penktadienį jis negalėjo atsakyti, ar Seimas šiemet imsis svarstyti tiek pavardžių rašybos iniciatyvą, tiek ir naują Tautinių mažumų įstatymą.
„Kada jis bus teikiamas, dar reikia išnagrinėti, kas ten buvo pasiekta, kiek buvo pasiekta, sudėti visis taškus, derinti su bendrijomis, nes jie irgi sako: turime daug pasiūlymų, kad ten jau dabar neatitinka interesų kai kurie straipsnai. Tai turi būti paimta darbui, žinoma, grąžinsime svarstymams. Yra tokio nusivylimo, kad nėra to (Tautinių mažumų – BNS) įstatymo“, – BNS sakė jis.
„Negaliu kol kas atsakyti – turime žiūrėti į programą, imtis rimtų dalykų, bet ne vėl šokinėti prie atskirų klausimų“, – pridūrė jis, paklaustas, ar galima tikėtis sprendimų jau šiemet.
Pasak Seimo vadovo, su teisininkais kalbamasi ir dėl pačios įstatymo formuluotės keitimo, kad jis vadintųsi Tautinių bendrijų įstatymu.
Seimo vadovas pabrėžė, kad nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą kelia ne tik Lietuvos lenkai, bet ir rusai. Jie norėtų asmenvardžius dokumentuose rašyti nors ir lotyniškomis raidėmis, bet originalia transkripcija, pavyzdžiui, su kai kuriomis dvigubomis raidėmis. Tai aktualu ir lietuviams – teismai jau yra priėmę palankius sprendimus keletui Lietuvos piliečių dėl jų užsienietiškų pavardžių originalios rašybos gimimo, santuokos liudijimuose, pasuose.
„Tai yra atviras klausimas visoms tautoms, ne tik lenkams“, – sakė V.Pranckietis.
Tautinių mažumų bendrijų penktadienį pateiktuose reikalavimuose prašoma Tautinių mažumų įstatymo rengimą perduoti Žmogaus teisių komitetui bei Seimo pirmininkui. Taip pat prašoma inicijuoti Tautinių mažumų Regioninių kalbų chartijos ratifikavimą, tautinių mažumų reikalams įsteigti Žmogaus teisių komiteto pakomitetį ir atitinkamą Seimo pirmininko politinio pasitikėjimo pareigybę.
Bendrijų atstovai taip pat nurodo pasigendantys mažumų politikos įtraukimo į Vyriausybės strateginį planą, todėl nori, kad jų klausimai greičiau atsirastų Seimo darbotvarkėje.
Seimo pirmininkas BNS sakė, kad visi reikalavimai bus artimiausiu metu peržiūrėti ir pateikti atitinkamiems Seimo komitetams pagal kompetenciją.
Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai nustojo galioti tuometinė redakcija.
Tautinės bendrijos nori įstatymo, kuris reglamentuotų jų teises, tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Tautinių mažumų įstatymo projektas Seimui pateiktas praėjusią kadenciją, tačiau jis nepasiekė priėmimo stadijos. Parlamente ne kartą registruoti ir skirtingi įstatymų projektai įteisinti nelietuviškų pavardžių rašybą asmens dokumentuose.
Pernai lapkritį „valstiečių žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad svarstoma idėja pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti abi pavardės versijas – lietuviškais rašmenimis ir lotyniškais rašmenimis, bet registruose būtų galima naudoti tik lietuviškąjį variantą.
V.Pranckietis BNS teigė, kad toks variantas kol kas nėra išdiskutuotas su teisininkais. Anot jo, galėtų būti svarstomas ir dar vienas, tinkantis asmens tapatybės kortelėms – pavardės originalą rašyti kitoje kortelės pusėje.
Skirtingos pozicijos dėl tautinių mažumų padėties jau kurį laiką temdo Lietuvos ir Lenkijos santykius.
2011 metų Gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. Lietuviai sudarė 84,2 proc. šalies gyventojų, kitų tautybių atstovai – 15,8 procento.
