|
|
Mieli skaitytojai, “Rinkimai 2000” – bendras DELFI ir žurnalo “Veidas” projektas. “Veidas” specialiai DELFI kasdien pateikia politikų bei ekspertų nuomones aktualiomis temomis. Kviečiame Jus įvertinti šias nuomones – savo vertinimus galite palikti komentarų sekcijoje.
|
|
Du aukso, du bronzos medaliai. Įjungti televizoriai trečią valandą paryčiui. Aistros sergant už Lietuvos krepšininkus, olimpiečius.
Sidnėjaus vasaros olimpiada aiškiai nustelbė Seimo rinkimų kampaniją. Kita vertus, gal ne tiek sporto varžybos, kiek vangūs debatai, silpni politikų argumentai, banaloka agitacija žmonių dėmesio nepritraukia.
Lietuvos rinkėjai laisvuose rinkimuose renka trečiąjį Seimą. Aišku, jei priskaičiuosime konservatorių Atkuriamuoju Seimu "pakrikštytą" 1990 metais išrinktą Aukščiausiąją Tarybą, bus jau ketvirtasis.
Ar per tuos dešimt metų jau įgauta pakankamai politinės patirties? Ar galima teigti, kad Lietuvoje susiformavo brandi demokratija? Vargiai, nes demokratija nuolat vystosi, keičiasi, patiria sėkmių ir nuopolių.
Štai savaitgalį senoje demokratijoje - Prancūzijoje - vykusio referendumo metu 73,2 proc. balsavusių prancūzų pasisakė už prezidento kadencijos sutrumpinimą nuo 7 iki 5 metų. Tačiau apžvalgininkai referendumą pavadino smūgiu demokratijai, nes jame nedalyvavo beveik 70 procentų rinkėjų.
Lietuvoje, kaip rodo visuomenės apklausos, Seimo rinkimuose žada dalyvauti apie 65 proc. rinkėjų. Tai gan nemažas skaičius, demonstruojantis žmonių pilietiškumą.
Tačiau yra ir nemažai paradoksų, rodančių demokratijos spragas. Jas išduoda tos pačios sociologų apklausos.
Dar vasarą apklausų rezultatai pranašavo liūdną pabaigą valdančiąjai Konservatorių partijai - už ją balsuoti žadėjo tik apie 4 proc. rinkėjų. Bet dabar, nepaisant pastarojo meto skandalų dėl 1941 metų birželio Laikinosios vyriausybės deklaracijos pripažinimu įstatymu, Kinijos delegacijos vizito žlugimu, lakūno Jurgio Kairio nubaudimo už tabako reklamą, konservatorių reitingai šoktelėjo iki 9 procentų.
Gal konservatorių partija įtikino esanti geresnė, nei besiveržantieji į valdžią?
Išties, gali būti , jog žmonėms nelabai patinka A.Brazausko socialdemokratinės koalicijos grasinimai peržiūrėti didžiųjų įmonių privatizavimą, stabdyti reformas, apmokestinti progresyviniais mokesčiais bent kiek prakutusius šalies piliečius.
Arba, socialliberalų lyderio A.Paulausko nesusigaudymas kiek narių turi NATO, nežinojimas, jog jo partijos programoje taip pat siūloma apmokestinti turtinguosius.
Bet, paradoksas, nepaisant ir šių klaidų, prieštaringų pareiškimų, kairiųjų reitingai tik auga. Kaip ir Liberalų sąjungos, beje, siūlančios idėjas, gan tolimas liberalioms nuostatoms. Kaip, pavyzdžiui, vėl pradėti kompensuoti PVM mokestį už šildymą arba vaikų rūbus.
Tiesa, nesiseka medžioti rinkėjų balsų tik Centro sąjungai. Nepaisant pareiškimų, kad išovojusi valdžią ji tuoj pat sumažins Seimo narių skaičių, iš 10 paliks tik 5 apskritis, pusę ministerijų ir 50 proc. mažiau valdininkų, centristų populiarumas grėsmingai rieda link 5 procentų barjero.
Tai taip pat nemažas paradoksas. O gal greičiau Lietuvos fenomenas. Mat prieš kievienus rinkimus aukšti centristų reitingai staiga ištirpsta.
Tai verčia kalbėti apie dar vieną paradoksą - sunkiai nuspėjamus rinkimų rezultatus, galimą koaliciją. Tai, kad pirmauja A.Paulausko socialliberalai su A.Brazausko socialdemokratine koalicija lyg ir rodytų, kad bus sudaryta kairiųjų valdžia, ji formuos vyriausybę.
Bet ką gali žinoti, gal konservatoriai padarys dar kokią klaidą ir jų reitingai vėl pašoks? Arba, karingi Č.Juršėno bei V.Andriukaičio pareiškimai ir šūkiai kviečiantys į kovą su kapitalizmu, pašiurpins net nostalgijos sovietinei praeičiai neatsikračiusius piliečius?
Tokių staigmenų, matyt, bus. Ypač po to, kai olimpiada baigsis, o rinkimų kampanija taps pagrindiniu žiniasklaidos šou.
