Per tą neišaiškintą bombos sprogimą Argentinos žydų savitarpio asociacijos (AMIA) centre Buenos Airėse žuvo 85 žmonės. Eksprezidentė yra kaltinama sąmokslu apsaugoti Irano aukšto rango pareigūnus, kurie, kaip įtariama, įsakė Libano šiitų kovotojų grupuotei „Hizbollah“ įvykdyti išpuolį.
Teigiama, kad C.Kirchner, kuri Argentinos prezidentė buvo nuo 2007 iki 2015 metų, mainais į Teherano pažadėtas ekonomines nuolaidas padėjo įtariamiesiems išvengti baudžiamojo persekiojimo.
Pirmasis tokius kaltinimus pareiškė velionis prokuroras Alberto Nismanas, kuris buvo rastas negyvas tos dienos, kai 2015 metų sausį turėjo oficialiai išdėstyti juos Kongrese, išvakarėse.
Iranas neigė prisidėjęs prie atakos prieš žydų centrą Buenos Airėse.
C. Kirchner taip pat griežtai neigia jai metamus kaltinimus.
Keturi žemesnės instancijos teismai nurodė nutraukti šią bylą nesant įrodymų, kad buvo įvykdytas nusikaltimas.
Tačiau naujuoju sprendimu C. Kirchner persekiojanti byla vėl atgaivinama – kitą dieną po to, kai eksprezidentė buvo apkaltinta atskiroje korupcijos byloje.
Sprogdinimas AMIA centre yra daugiausiai žmonių aukų pareikalavusi teroristinė ataka per Argentinos istoriją. Be 85 žuvusiųjų, dar 300 žmonių buvo sužeisti. Niekas dėl šios atakos nebuvo nuteistas.
A. Nismano mirties aplinkybės po beveik dvejų metų taip pat lieka neišaiškintos.
