aA
Vadovauti JAV gynybos departamentui Donaldas Trumpas pasiūlė generolą Jamesą Mattisą, vieną iš autoritetingiausių savo kartos karvedžių. Garsėjantis drąsa mūšyje, strateginiu mąstymu ir tiesmukiškais žodžiais jūrų pėstininkas yra kritikavęs ir išrinktąjį prezidentą kaip neišmanėlį dėl draugiškumo Rusijai. J. Mattiso požiūriai į svarbiausias grėsmes nesutampa su D. Trumpo komandos, be to, jis tik prieš trejus metus išėjo į atsargą, todėl turės gauti Kongreso išlygą, kad galėtų vadovauti karinei žinybai.
Jamesas Mattisas
Jamesas Mattisas
© Reuters/Scanpix

Šaudo jis tiesiai. J. Matissas visiems rėžia, ką mano. Kai kurie respublikonai netgi prašė atsargos generolą kelti kandidatūrą, kad paskutinę minutę atimtų nominaciją iš D. Trumpo. J. Mattisas pavadino D. Trumpą neišmanėliu dėl nuolatinių siūlymų draugauti su Rusija. Jūrų pėstininkas Maskvą kaltina norint sugriauti NATO. Jis trejus metus pats buvo vienu iš dviejų aukščiausių Aljanso karo vadų ir buvo atsakingas už strateginį NATO pasirengimą ateities grėsmėms, o D. Trumpas kaltino NATO, kad tokia organizacija netinka net nūdienai, ir yra pareiškęs, kad neprieštarautų, jei išvis žlugtų. D. Trumpas žadėjo ne šiaip atnaujinti kankinimus nardinant į vandenį, bet ir dar griežtesnius, tačiau kai priėmė J. Mattisą prieš dvi savaites, pripažino, kad generolas jį perkalbėjo, ir pavadino jį „generolų generolu“.

Išrinktasis prezidentas dabar keliauja per valstijas, kurios jam atnešė pergalę, ir ne tik salės dabar pasitinka pustuštės, bet ir žodžiai skiriasi. Per kampaniją respublikonų kandidatas niekino generolus dėl klusnumo administracijai ir net sakė pats geriau už visus generolus žinantis, kaip įveikti NATO. Dabar jis jau lygina J. Mattisą su legendiniu Antrojo pasaulinio karo generolu Jamesu Pattonu, ir pristato jį viena iš garsiausių pravardžių.

„Ketiname paskirti „pasiutusį šunį“ J. Mattisą savo gynybos sekretoriumi. Tik dar neskelbiame to iki pirmadienio, todėl niekam nesakykite. J. Mattisas yra didis, yra didis“, – kalbėjo D. Trumpas.

Jis ir karys, ir strategas, plačiai gerbiamas kaip vienas iš talentingiausių šios kartos karvedžių, savo patirtį iš karų Afganistane ir Irake panaudojęs naujai kovos su sukilėliais taktikai kurti.

Ir garsėjantis sparnuotomis frazėmis. Kai iš talibų jo dalinys atkovojo Kandaharą, pareiškė: „Jau turime Afganistano gabalą“. Kai Irake vedė karius į mūšį Faludžoje, jo šaukinys buvo „chaosas“. Ten jis mokė karius būti mandagius ir profesionalius, bet turėti planą iššaudyti visus, kas pasitaiko kelyje. Vėliau turėjo atsiprašyti už žodžius, kad labai smagu šaudyti į Afganistano žmones – tuos, kurie žemina moteris. Plačiai išgarsėjo jo žodžiai, kad mūšyje svarbiausi 30 centimetrų yra tarp ausų.

Išaugęs be televizoriaus, bet su biblioteka, jis ir dabar turi septynis tūkstančius knygų, ir laisvai cituoja filosofus ir karo istorikus. D. Trumpas knygų išvis neskaito. Kitaip negu Trumpas, Mattisas nenori ir vienašališkai atšaukti Baracko Obamos susitarimo su Iranu, nors ir vadina jį nepakankamu. Tačiau generolas trejus metus vadovavo visoms pajėgoms ir karams Artimuosiuose rytuose, ir, pasak pranešimų, per anksti išėjo į atsargą nepritardamas susitarimui su Iranu ir tam, kad B. Obama neturi strategijos regione.

Tai ir gali tapti pagrindiniu iššūkiu: sugyventi su kitu atsargos generolu Michaelu Flynnu, kurį D. Trumpas paskyrė savo Nacionalinio saugumo patarėju, taigi, atsakingu ir už vadovavimą Pentagonui. M. Flynnas svarbiausia grėsme vadina islamistinį terorizmą, ir prieš džihadistus nori Aljanso net ir su Rusija, kurios propagandinei televizijai nuolat kalbėdavo. J. Mattisui ir islamistų grėsmė neatrodo tokia svarbi kaip Irano, ir M. Flynno stilius pernelyg radikalus.

Tai, kad vadovauti gynybos įstaigai siūlomas tik prieš trejus metus į atsargą išėjęs generolas, juolab kai kitas jūrų pėstininkų generolas vadovauja visoms ginkluotosioms pajėgoms, jau sukėlė kritikos. Esą tai labiau įprasta Azijos diktatūrose, o ne Vakarų demokratijose, kurios brangina civilinę kariuomenės kontrolę. Išėjusiems į atsargą karininkams užimti svarbiausius civilius postus įstatymas leidžia tik po septynerių metų, nebent Kongresas suteiktų išlygą. Respublikonų dauguma Kongrese tokį leidimą J. Mattisui užtikrins, bet istorijoje jis suteiktas tik kartą, po Antrojo pasaulinio karo, ir tik Kongresui pridūrus, kad toji išimtis turėjo būti pirma ir paskutinė.

www.lrt.lt