Kai 2014 metų pradžioje ši krizė pagilėjo Rusijai aneksavus Krymą, Europos Sąjunga įšaldė kai kurių Ukrainos ir Rusijos piliečių lėšas bei uždraudė jiems atvykti į Bendriją. Tarp tų šalies skaldymu kaltinamų asmenų buvo ir A. Rotenbergas.
Jis šias sankcijas apskundė Europos Sąjungos Bendrajam teismui, nes, A. Rotenbergo nuomone, Briuselis skyrė jas neteisėtai.
Bendrasis teismas nutartimi iš dalies patenkino A. Rotenbergo prašymą ir anuliavo kai kurias sankcijas, galiojusias nuo 2014 metų liepos 30 dienos iki 2015 metų kovo 14 dienos, nes ES teisinis pagrindimas buvo netinkamas.
Bendrasis teismas nurodė, kad šiuo laikotarpiu „pirmasis priežasčių išdėstymas yra negaliojantis dėl akivaizdžių vertinimo klaidų“, todėl sankcijos galioti negalėjo.
Šios sankcijos vėliau buvo atnaujintos nuo 2015 metų kovo 15 dienos dar keliems pusės metų laikotarpiams, tačiau buvo pateikta papildomų argumentų: kad A. Rotenbergui priklauso bendrovė, statanti tiltą tarp Krymo ir Rusijos, ir kad jis vadovavo viešųjų ryšių kampanijai, siekiant pagrįsti Maskvos teises į šį pusiasalį.
ES Bendrasis teismas nurodė, kad pirminės pastabos dėl sankcijų išliko, tačiau dabar esančios dvi papildomos priežastys dabar jas pagrindžia.
Teismas ištyrė, „ar naujosios priežastys... taip pat yra negaliojančios dėl akivaizdžių vertinimo klaidų. Teismas nusprendė, kad jos nėra tokios, todėl nesutinka anuliuoti ribojančių priemonių nuo 2015 metų kovo 15 dienos“, – sakoma pranešime.
Dėl Ukrainos krizės ES ne tik įšaldė konkrečių asmenų turtą bei uždraudė jiems atvykti į Bendriją, bet paskelbė baudžiamąsias ekonomines sankcijas tiesiogiai Rusijai. Be to, atskiromis priemonėmis nubausti asmenys, susiję su Krymo aneksija.
