Tačiau pats R. Karbauskis DELFI aiškino, kad tuo metu jis jau buvo 5 metus darbo patirties turintis verslininkas, o minėta įmonė priklausė ne M. Kantorui, o valstybei. Ji esą buvo privatizuota tik vėliau, tad su aptariamu verslininku jis nei pažįstamas, nei kokių ryšių turi.
„Eilinį kartą A. Kubilius šauna pro šalį. Tiesiog jis patingėjo pasidomėti ir vadovaujasi tam tikromis publikacijomis. Matyt, pasitiki informacija iš tų šaltinių, kurie nieko bendro su realybe neturi“, – atkirto R. Karbauskis.
Paprašė plačiau paaiškinti trąšų verslo pradžią
Pirmadienį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas A. Kubilius pareiškė, kad yra daug klausimų, kurie kyla skaitant R. Karbauskio paneigimus dėl ryšių su Rusija.
„Aš nenoriu konkrečiai R. Karbauskio paimti ir nagrinėti, atrodys, kad tai asmeninis pyktis. Tačiau jis galėtų plačiau paaiškinti, pavyzdžiui, atsakyti į tokį klausimą, kaip 1993 m., būdamas 24-erių metų jaunuoliu, jis gavo teisę, jo paties žodžiais, importuoti iš garsaus Rusijos oligarcho Mošės Kantoro valdomos trąšų gamyklos iš pradžių į Lenkiją, o po to į Lietuvą ir tą verslą išlaikė iki šiol, tai toks labai specifinis biznis“, – klausė jis, pridurdamas, kad trąšos yra perdirbtos dujos.
„Dujų verslas Rusijoje, visi žinome, kiek yra naudojamas Kremliaus įvairioms geopolitinėms strategijoms įgyvendinti. Tai į tuos klausimus turi atsakyti. Skaitant visus jo (R. Karbauskio – DELFI) pareiškimus, na, labai aiškiai matyti, kad arba vengiama, arba nesuprantama, kad tai turi būti geriau paaiškinta“, – tikino A. Kubilius.
R. Karbauskis nemato nei kriminalo, nei ryšio
Tačiau R. Karbauskis aiškino su A. Kubiliaus minimu asmeniu niekada gyvenime net nesusitikęs. Anot politiko, ir jokie ryšiai niekada jų nesiejo.
„Tuo momentu, apie kurį A. Kubilius šneka, įmonė priklausė valstybei, ji nebuvo privatizuota, buvo parduodama tiems, kas pirkdavo. Čia nematau jokio nei kriminalo, nei ryšio“, – tikino Valstiečių ir žaliųjų lyderis.
Jis sakė galintis tik apgailestauti ir jei A. Kubilius nesuvokia, kad jauni žmonės turėjo tiek smegenų, kad galėjo sukurti savo verslą. R. Karbauskis neabejoja ir tuo, kad taip elgiantis bandoma jį apšmeižti, spėja, gal konservatorius apėmė neviltis, kad viskas vyksta taip, kaip buvo žadėta.
„Kadangi viskas vyksta taip, kaip mes ir sakėme, pamačius dabartinę Vyriausybės sutartį jiems iš viso nebeliko, ką pasakyti, beliko tik apgailestauti, kad egzistuojame, matyt, naujas raundas pradedamas. Naujai reikia ant manęs „papilti“, kad atitinkamai kažkaip savo neviltį išreikštų“, – spėja politikas.
Užsiminė apie pradžią versle
Anot R. Karbauskio, į verslo sritį jis pasuko dar būdamas 19-os. Su 3 draugais jie įkūrė įmonę, padedančią įmonėms įsiregistruoti. Tad būdamas 24-erių, skaičiuoja, jau 5 metus buvo versle.
„Gaila, kad A. Kubilius nepasidomi istorija. Mes, 4 Agronomijos fakulteto pirmo kurso studentai, pradėjome veiklą ir įkūrėme savo įmonę. Reikia skaityti įvairius šaltinius, nereikia remtis tik tais, kurie patinka. Esu ne kartą pasakojęs, kada ir kaip mes pradėjome verslą. 1994 m. mes buvome patyrę verslininkai, jei kalbėtume apie amžių verslininkų Lietuvoje. 1990 m. buvo pati pradžia. Mūsų įsteigta akcinė bendrovė buvo vos 150 kelinta“, – prisiminė politikas.
Vienas iš jo to meto draugų, prasitarė R. Karbauskis, yra Kęstas Sprogis, šiuo metu valdantis apie 20 proc. Lietuvos kosmetikos rinkos. Jo tėvas, pasakojo politikas, buvo mechanizatorius, o mama – melžėja, jis pats pagal išsilavinimą – agronomas.
Prisiminė jaunystės laikus
R. Karbauskio teigimu, kol įregistravo savo įmonę, jie su draugais sugaišo labai daug laiko. Supratę, kad kiti planuojantys tai padaryti gali pritrūkti kantrybės patys tuo užsiimti, jie nusprendė už pinigus pastariesiems pagelbėti.
„Mes padėdavome, tai buvo oficialu, registruota, paruošti įstatus kitų įmonių registracijai. Ruošėme dokumentus, kad kooperatyvai persiregistruotų į akcines bendroves. Mes gal kokioms 300 įmonių Kaune padėjome įsiregistruoti. Ką mes daugiau studentai galėjome padaryti? Pinigų juk neturėjome
Mes susirinkome 4 studentai. Neturėjome nieko, tik galvas ant pečių, mums niekas nieko nedavė. Visą laiką mąstėme logiškai – jei mums buvo sunku registruoti bendrovę, supratome, kad ir kitiems bus taip pat sunku, tik kiti turi pinigų, o mes jų neturėjome. Tai buvo legalu, paskui jau turėjome ir biurą, ir sekretorę. Tik nė vienas neturėjome privataus automobilio“, – pasakojo politikas.
Papasakojo apie tėvą
Paklaustas, kaip pasuko į trąšų verslą, R. Karbauskis priminė esąs agronomas, tad tai esą buvo natūrali įvykių seka.
„Jei taip lengvai pasakius, mes tą sritį šiek tiek suprantame. Gerai suprantame. Atitinkamai, tada viską, ką buvo galima daryti legaliai, mes ir darėme. Ta kelionė į trąšų verslą buvo ilga. Nebuvo taip, kad kažkokie dideli kiekiai buvo ar dar kažkas. Pirmieji veiksmai buvo, kad mes nusipirkdavome trąšų, paskui parduodavome jas Lenkijoje. Legaliai viskas. Visiškai legaliai. Pradėjome nuo mažų kiekių, vėliau augome ir užaugome“, – tikino pašnekovas.
Jis aiškino puikiai suprantantis, kur paprastai oponentų kalba pasisuka vėliau, tad papasakojo ir apie savo tėvą.
„Pradedama pasakoti, kad mano tėvas buvo kolūkio pirmininkas, matyt, jis man padėjo. Mano tėvas niekada neturėjo nuosavo namo ar automobilio, bet turėjo visas Lietuvoje leidžiamas knygas, nes buvo Lietuvos knygų bičiulių draugijos pirmininkas, mokslų daktaras. Kai Lietuvoje vyko kolūkių privatizavimas, jis net nebuvo kolūkio pirmininkas. Tuo metu jis buvo Babtų instituto direktorius, sodininkystės, daržininkystės. Tuos faktus jie galėtų pasitikrinti, jie viešai prieinami, bet, kaip suprantu, jiems jokios tikros informacijos nereikia. Jiems tereikia šnekėti nesąmones. Manau, A. Kubilius turėtų padaryti išvadas, nes tomis nesąmonėmis jau niekas netiki“, – sakė R. Karbauskis.
