aA
Garsiojoje Havanos Revoliucijos aikštėje pirmadienį minios žmonių pagerbs velionį buvusį Kubos lyderį Fidelį Castro, taip pradėdami savaitę truksiantį atsisveikinimą su šiuo priešinančiu Šaltojo karo titanu.
Atsisveikinimas su Fideliu Castro
Atsisveikinimas su Fideliu Castro
© Reuters/Scanpix

90 metų Kubos revoliucijos lyderis mirė vėlai penktadienį. Po savaitgalio, kai jo šalies reakcija buvo prislopinta, pirmadienį šimtai tūkstančių žmonių turėtų susirinkti aikštėje, kur F.Castro per savo jau legenda tapusias itin ilgas kalbas dažnai koneveikdavo JAV „jankius“ ir „imperiją“.

„Pamatysite, kaip iš tikrųjų gyvena Kubos žmonės. Pamatysite, kaip jie kenčia, ką jie mano apie žmogų, kurį myli“, – sakė 50 metų dviračio taksi vairuotojas Jorge Guilarte.

F.Castro, kurio 1959 metų revoliucija nuvertė diktatūrą šiai Karibų salai žadėdama teisingumą ir lygybę, buvo svarbi 20-ojo amžiaus figūra.

Nors kai kas jį laikė socializmo didvyriu, atnešusiu šaliai švietimą ir nemokamą sveikatos apsaugą, kiti jį vadino diktatoriumi, išprovokavusiu ekonominius sunkumus ir kubiečių egzodą į Floridą, ieškant geresnio gyvenimo.

Besikeičiančių laikų ženklas buvo ir JAV prezidento Baracko Obamos apsilankymas Havanos Revoliucijos aikštėje per istorinį vizitą šių metų kovo mėnesį. B. Obama yra pirmas nuo 1928-ųjų Kuboje apsilankęs JAV lyderis.

2014 metais Fidelio brolis ir įpėdinis Raulis Castro (Raulis Kastras) paskelbė apie diplomatinį įtampos mažinimą su B.Obama, panaikinusį kai kuriuos prekybos suvaržymus. Pirmadienį bus atnaujinti pirmieji reguliarūs skrydžiai iš Jungtinių Valstijų į Kubos sostinę.

Raulis Castro vykdė nuosaikias, lėtas reformas, kuriomis buvo šiek tiek atverta ekonomika. Vyriausybės oponentai viliasi, kad Fideliui mirus prezidentas imsis drąsesnių permainų.

Fidelis valdžios įgaliojimus jaunesniajam broliui Rauliui perdavė 2006 metais, po skubiai atliktos žarnyno operacijos. Jo mirties priežastis nenurodoma.

„Fidelis yra liaudis“

Revoliucijos aikštėje, garsėjančioje ir vienu vyriausybiniu pastatu, kurį puošia Argentinoje gimusio partizano Ernesto „Che“ Guevaros (Ernesto „Če“ Gevaros) atvaizdas, organizatoriai prie Nacionalinės bibliotekos iškabino didžiulę nuotrauką, kurioje šautuvą laikantis jaunas F.Castro įamžintas per revoliuciją, iškėlusią jį į valdžią.

Pareigūnai dar nepatvirtino, ar urna su pelenais bus pastatyta ant platformos, kad kubiečiai galėtų eiti pro jo palaikus.

„Fidelis yra liaudis. Visi čia jį myli. Tikiuosi, kad aikštė bus užtvindyta žmonių, kaip tais kartais, kai jis ateidavo susitikti su žmonėmis“, – sakė 67 metų namų šeimininkė Ernestina Suarez.

„Atsisveikinimas su Fideliu bus nuostabus“, – pridūrė ji.

Disidentai, kuriuos jo režimas daug metų slopino, džiaugiasi, kad „diktatorius“ mirė, bet iš pagarbos gedintiesiems atšaukė reguliarias sekmadienio demonstracijas.

„Mes nesidžiaugiame dėl žmogaus, žmogiškosios būtybės mirties. Mes džiaugiamės dėl diktatorių mirties“, – naujienų agentūrai AFP sakė opozicijos judėjimo „ Damas de Blanco“ („Moterys baltais drabužiais“) lyderė Berta Soler.

Majamyje pastaraisiais dešimtmečiais susiformavusios didelės kubiečių išeivių bendruomenės nariai „tirono“ mirtį visą savaitgalį šventė gatvių vakarėliuose.

„Niekas nesikeičia“

Po dvi dienas truksiančių minėjimo renginių sostinėje F. Castro pelenai nuo trečiadienio keturias dienas su procesija keliaus per šalį, o gruodžio 4 dieną bus palaidoti salos pietryčiuose esančiame Kubos Santjago mieste.

Šiame antrajame pagal dydį Kubos mieste F. Castro 1953 metais surengė savo nesėkmingą pirmąjį bandymą įvykdyti revoliuciją. JAV remtą diktatorių Fulgencio Batistą jam pavyko nuversti po šešerių metų.

F. Castro, kuris į valdžią atėjo kaip barzdotas, cigarus be perstojo rūkantis 32 metų revoliucijos lyderis, suformulavo šūkį „socializmas arba mirtis“ ir liko jam ištikimas iki pabaigos.

Pasak padėjėjų, jis pergyveno daugiau kaip 600 bandymų jį nužudyti ir 1961 metais JAV nesėkmingai organizuotą invaziją, kurios metu į Kubos pietuose esančios Kiaulių įlankos krantą išsilaipino kubiečių emigrantų dalinys. Kiaulių įlankos invazijos dalyviai per 72 valandas buvo apsupti, apie 1 000 žmonių buvo paimta į nelaisvę. Vėliau jie buvo grąžinti JAV mainais už vaistus ir maisto produktus vaikams.

F. Castro pasipiktinimas invazija prisidėjo prie Kubos raketų krizės 1962 metais, kai pasaulis buvo atsidūręs prie branduolinio karo slenksčio.

Sovietų Sąjunga F. Castro režimą finansavo iki 1989-ųjų. Sovietiniam blokui žlugus, Kubos ekonomika staigiai smuko.

33 metų virėjas Danielis Martinezas nėra režimo gerbėjas, bet nesidžiaugė linksmybėmis Majamyje.

„Neturiu nieko asmeniška prieš Fidelį, bet nesu Castro šalininkas. Nelaikau savęs disidentu. Man paprasčiausiai nepatinka ši sistema, nei su Fideliu, nei su Rauliu, – sakė jis. – Niekas čia nesikeičia. Niekas nejuda.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.