aA
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis teigia manantis, kad konservatoriai, atsisakydami koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, iš esmės pasidavė Maskvos žaidimams.
Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Politikas buvo vienas iš tų asmenų, kurie agitavo už kalbėjimąsi su valstiečiais žaliaisiais. Jis sako nesuprantantis, kas įvyko partijoje ir kodėl taip pasikeitė konservatorių vadovų retorika dėl koalicijos su valstiečiais žaliaisiais.

Ž. Pavilionis sako, kad žvelgiant valstybiškai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais yra didesnis blogis. Jis kritiškai vertina nuolatinį tikrų arba menamų Ramūno Karbauskio ryšių su Rusija esakalavimą ir sako, kad vadinamoji informacija iš Ukrainos galėjo būti iš kitos šalies, toliau į Rytus.

„Manau, Maskva darė viską, kad konservatorių nebūtų šioje koalicijoje. Ir man labai gaila, kad žmonės iš vienos ir kitos pusės iš esmės pasidavė šiems žaidimams", - interviu DELFI sakė Ž. Pavilionis.

- Pone Ž. Pavilioni, jūsų pavardė iškilo tarp žmonių, kurie pasisakė už konservatorių koaliciją su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Buvo net paleista žinia, kad jūs asmeniškai derėjotės su Ramūnu Karbauskiu ir siekėte kontakto.

- Po prezidiumo jau ne vieną kartą teko paneigti, kad tikrai nesiderėjau ir neturėjau jokio kontakto su ponu R. Karbauskiu po antro rinkimų turo, nes, galų gale, net ir formaliai nepriklausau jokiai derybinei ar konsultacinei grupei. Tuo labiau neturėjau neformalių ar individualių kontaktų.

Kad mano nuomonė buvo linksniuojama prie tų, kurie pasisako „už“ būtinybę prisiimti atsakomybę už Lietuvą, už ateitį, tai taip. Aš ir dabar manau, kad jeigu valstiečiai rimtai su mumis derėtųsi (kaip ir buvo pasakyta prezidiume), jeigu paliktų savo socdeminius partnerius, mes galėtume susiderėti dėl visiškai tvirtos koalicijos.

Manau, kad mūsų žmonės yra stiprūs, patyrę profesionalai ir, jeigu mes visi iš tikrųjų galvotume apie Lietuvą ir kas jai įvyks per tuos ketverius metus, tai, manau, šia atsakomybe galėtume pasidalinti ir vienas kitam padėti. Aš suprantu, kad daug kas galvoja apie savo asmeninius ar partinius interesus, bet man, kaip profesionalui, dirbusiam dvidešimt penkerius metus vardan Lietuvos, integravusiam ją į Vakarus, dirbančiam daug su visokiomis grėsmėmis – ar Rytuose, ar Vakaruose – neramu, kas bus su Lietuva per artimiausius ketverius metus.

Man neramu, kad mes ją atiduodam į rankas mažiau patyrusiems žmonėms, turintiems mažiau ryšių su Vakarais, turintiems daug ryšių Rytuose, nomenklatūros atstovams, pagarsėjusiems įvairiais skandalais, silpnybei pinigams.

Man tiesiog neramu, nes aš girdžiu kalbas apie naikinamą Energetikos ministeriją, girdžiu apie siūlymus sunaikinti Energetinio saugumo departamentą Užsienio reikalų ministerijoje, tuo pat metu matau antro reaktoriaus korpusą, vežamą į Astravą.

Kadangi aš pats įdėjau labai daug pastangų padėdamas rinkti tuos 65 tūkst. piliečių parašų ir šventai tikėjau, kad galime tą monstrą sustabdyti, jei sujungsime savo jėgas, taip pat ir su valstiečiais, kurie, beje, palaiko šią idėją, kad Astravo neturi būti, aš kažkaip maniau, kad mes tą rezultatą galime visi kartu pasiekti. Ir toliau manau, kad tai įmanoma, jei mes žiūrėtume rimtai, į tai, kas vyksta aplink.

Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis
© DELFI / Domantas Pipas

- Tačiau kodėl būtent jūs buvote įvardintas kaip atskalūnas?

- Nežinau. Vienas iš feisbuko komentatorių tikrai labai gerai įvardijo, kad tai rusiška retorika. Matote, ponas Vladimiras Putinas panašiai kalba apie tuos, kurie nepritaria jo nuomonei. Aš gimiau šeimoje, kur mes turime labai skirtingas politines nuostatas, bet kažkaip sugebėdavome išlaikyti orumą, padorumą ir pagarbą vienas kitam. Net jei mes ir turime tas skirtingas nuomones.

Manau, kad per 26 metus mes kažkaip turėtume įprasti prie tokio dalyko kaip „demokratija“ ir „nuomonių įvairovė“. Matote, Rytuose yra įprasta opoziciją sodinti į kalėjimus, ją vadinti įvairiais žodžiais, temdyti jos reputaciją Bet tai yra tiesiog negarbingas politinis žaidimas. Tie žmonės, kurie tai daro, rodo savo silpnumą ir tiek.

- Jūsų požiūriu, kodėl partijoje atsirado nuomonių išsiskyrimas dėl koalicijos su valstiečiais žaliaisiais? Iš pradžių trukdžių koalicijai neatrodė daug. Bent prieš antrąjį rinkimų turą pirmininkas Gabrielius Landsbergis gana aiškiai deklaravo, kad nemato didelių kliūčių. Tačiau po antro turo situacija pasikeitė, partijoje atsirado nuomonių išsiskyrimas. Kodėl? Kur pagrindinė priežastis?

- Čia aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu iki šiol, kodėl tai atsirado. Savo rinkėjams, netgi tiems valstiečių rinkėjams, kurie mane parėmė antrame rinkimų ture, aš šnekėjau apie koaliciją. Valstiečių kandidatė Dovilė Šakalienė buvo viena iš aktyvesnių mano konkurentų, ji dažnai lankėsi užsienyje, daug kur ji imponavo kaip kovotoja už žmogaus teises, ir mes iki šiol puikiausiai sutariame. Manau sugebėtume sujungti jėgas tam tikrais žmogaus orumo klausimais, nes žmogaus teisės, manau, iki šiol yra vienoje iš paskutinių vietų mūsų darbotvarkėje po 26 nepriklausomybės metų.

Netgi žvelgiant politologiškai labai įdomu, kad mes su valstiečiais esame vienos jauniausių partijų Seime, net liberalai yra senesni, žiūrint Seimo narių amžiaus vidurkį. Esu patyręs, kad tarp jaunų žmonių, net jeigu jie būtų labai skirtingų pažiūrų, aš sugebėdavau surast bendrą kalbą (pavyzdžiui, su Gintautu Palucku, kurio socdemai neišreitingavo į viršų). Ypač jeigu galvoji apie bendrą gėrį, bendrą interesą, savo valstybę.

Bent užsienio politikoje esu išsiugdęs gebėjimą derinti įvairių partijų interesus nacionalinio intereso vardan. Dėl to mes labai daug pasiekėme.

Kodėl staiga mes praradome šį gebėjimą dvidešimt šeštais nepriklausomybės metais, gebėjimą matyti bendrą vaizdą, matyti ateitį, aš nesuprantu ir bandau iki šiol partijoje aiškintis.

- Tai jums paslaptis, kodėl konservatorių gretose pasikeitė požiūris į koaliciją su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga?

- Aš tiesiog bandau suvokti racionaliai. Turiu filosofijos magistro laipsnį, politologijos daktaro laipsnį, mane įtikina racionalūs argumentai, mėgstu ne emocijų, bet proto kalbą. Taip pat esu kovotojas, turiu juodą diržą ir žinau, kad po smūgio stiprybė pasireiškia tuo, kad žmogus sugeba atsistoti, kovoti ir eiti toliau. Kaip politologas aš bandau suvokti, kas čia įvyko, ir nesuprantu racionaliais argumentais.

Manau, net jei kaip derybininkai mes būtume rimtai susėdę už stalo, nežeminę vienas kitų, neniekinę, rodę pagarbą, nors ir turėdami skirtingas pozicijas daugeliu klausimų, aš manau, mes būtume susiderėję.

Esu iki šiol įsitikinęs, kad tai būtų galima padaryti, nes, matote, alternatyva yra didesnis blogis Lietuvai. Aš manau, kad valstiečių ir raudonųjų koalicija yra didesnis blogis Lietuvai: mažiau iniciatyvos, mažiau išėjimo į Vakarus, mažiau ryšių Vakaruose, kurie, manau, yra gyvybiniai.

Įsivaizduokite po savaitės jūs galbūt kviesite mane į interviu ir klausite: kas įvyks Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu? Aš tikrai nežinau, kas įvyks, nes ministras Linas Linkevičius iki šiol taip ir neklausė mano įspėjimo, kad verta investuoti ne tik į kairę, bet ir į dešinę Amerikoje, verta paruošti kanalus bendravimui, kurių neturi šita valdžia ir neturės kurį laiką. Tuo tarpu mes, dešinieji, juos turime. Ir mes juos būtume panaudoje Lietuvos vardan, norėdami apsaugoti nuo grėsmių, kurios tikrai gali kilti.

Žinome, kad kitais metais Rusija rengia didžiausio masto pratybas „Zapad 2017”, kur bus šimtai tūkstančių karių aplink mūsų sienas. Na, man tikrai neramu su tokiais vadovais: nežinau, kaip jie reaguos, nežinau, kam jie skambins. Žinau, kad jie turi, kam skambinti Maskvoje, bet tikrai nežinau, ar jie turi, kam skambinti Vašingtone.

Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

- Bekalbėdamas užsiminėte apie partnerių žeminimą ir niekinimą. Ką konkrečiai turite mintyse?

Aš nekalbėsiu asmeniškai, tiesiog pasakysiu, kad pirmi mano žingsniai Seime šiek tiek mane šokiravo, šokiravo tos politinės kultūros stoka. Galbūt dėl to, kad aš dvidešimt penkerius metus dirbau su valstybės tarnautojais ir diplomatais, kurie visi yra įgiję išsilavinimą nepriklausomoje Lietuvoje ar Vakarų aukštosiose mokyklose.

Bet diplomatinėje tarnyboje pagarba vienas kitam yra pagrindas, net jei interesai yra skirtingi. Mes niekada nepereiname į asmeniškumus, visada žiūrime į esmę ir bandome suprasti priešininko interesus, bandome suvokti, kur yra bendras pagrindas kompromisui. Gal kultūra tiesiog yra kita.

Seime kol kas aš suprantu, kad tos pagarbos vienas kitam yra labai mažai, neįvardinant konkrečių pavardžių. Dažniausiai dominuoja individualūs ar partiniai interesai, ir mane tai stebina. Tikiuosi, kad tą kultūrą mes bendromis jėgomis pakeisime.

- Ar jūs kalbate apie konsultacijas su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ar apie diskusijas Tėvynės sąjungoje?

- Apie viską.

- Jūsų vertinimu, ar Tėvynės sąjungos pozicija dėl koalicijos su valstiečiais yra galutinė ir reiškia, kad iš esmės Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikriausiai sudarys koaliciją su socialdemokratais ir kad Tėvynės sąjunga tikriausiai bus opozicijoje?

- Na, ten taip nėra pasakyta. Prezidiumo sprendime pasakyta, kad mes vis dar laikome atviras duris konsultacijoms, jei valstiečiai atsigręš į mus ir baigs derėtis su socialdemokratais. Ten ta galimybė, bent formaliai, yra palikta.

Bet iš tikrųjų, ar to rimtumo ir vienai, ir kitai pusei užteks, ar tas rimtumas bus parodytas, aš pradedu abejoti. Aš manau, kad, matyt, jo nebus. Ir man labai gaila, man labai gaila už valstybę, kad mes nesugebame mąstyti valstybiškai. Gaila, kad mąstome siaurai.

Aš suprantu, kad kai kurioms partijoms norisi pralobti, pasidalinti tais turtais negalvojant net apie savo pačių partijos ateitį, bet man net ir jų gaila. Net tie patys socialdemokratai tikrai galėtų būti tvirta partija, jei atsinaujintų, jeigu jai pradėtų vadovauti tokie paluckai. Iš tikrųjų atsikurtų kažkoks politinis stabilumas.

Dabar visi puola prie lovio negalvodami apie Lietuvą, man yra nyku matyti būsimą koaliciją, kuri nieko nepasieks ir bus dar ketveri praleisti metai. Tačiau tie lyderiai, kurie praleis tuos metus, turės prisiimti moralinę atsakomybę už tai, kas per juos įvyks.

- Konsultacijų metu Tėvynės sąjunga buvo išsakiusi reikalavimą, kad jeigu būtų pasirašoma koalicijos sutartis, tai visi lyderiai turėtų būti patikrinti specialiųjų tarnybų. Jūsų požiūriu, tai liudija norą derėtis ar labiau norą nesiderėti?

- Na, aš manau, kad šitas klausimas jau nuimtas. Nemanau, kad jis buvo reikalingai eskaluojamas. Aš manau, mes tapome tam tikrų specialiųjų tarnybų žaidimų aukomis. Neįvardinsiu atskirų šalių, bet neturėtume pasikabinti už tokių kabliukų. Yra procedūros, yra tarnybos, kurios tai tikrina, bet neturėtume jų įvelti į šitą politinį procesą.

- Kaip suprantu, kažkoks kabliukas buvo?

- Kažkoks buvo, bet jeigu jis yra kažkoks, tai jį reikia penkis kartus patikrinti prieš naudojant. Nes labai dažnai ant to kabliuko galima patiems pasikabinti.

- Ar turite mintyse kalbas apie informaciją iš Ukrainos specialiųjų tarnybų apie galimus R. Karbauskio ryšius su Rusija?

- Aš kažką apie tai esu girdėjęs, bet kokių tarnybų – ar Ukrainos, ar labiau į Rytus – man iki šiol yra labai daug abejonių. Mes neturėtume naudoti šių žaidimų savo politiniame dialoge su partneriais, ypač galimais koalicijos partneriais.

- Kaip apskritai vertinate moralinę padėtį partijoje? Iš išorės tai priminė gana ryškų konfliktą. Ar partijos nariai sugebės dirbti kartu, ar atsiras susiklausymas?

- Aš nežinau. Prezidiume įvyko tikrai geras apsikeitimas nuomonėmis, jis įvyko labai pavėluotai. Bet jeigu ta tradicija bus tęsiama, jeigu toliau bus klausoma, ką kiti nori pasakyti, ir bus ieškoma bendro sutarimo, tikėtina, kad tikrai viskas bus gerai. Aš tikiu, kad atrasime savyje jėgų įveikti šituos posovietinius kompleksus negirdėti vienas kito.

Matote, jeigu mes neįveiksime Azijos savyje, tai mumis pasinaudos kita Azija, matydama mūsų silpnybes ir negebėjimą vertinti kito nuomonės. KGB yra geriausi psichologai iš spectarnybų ir jie tikrai žino, kaip pasinaudoti mūsų silpnybėmis, kad mes net ir nesuprasdami to, taptume jų instrumentais.

Manau, Maskva darė viską, kad konservatorių nebūtų šioje koalicijoje. Ir man labai gaila, kad žmonės iš vienos ir kitos pusės iš esmės pasidavė šiems žaidimams.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.