Tačiau dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių panoro partijos poziciją ir vadovybės veiksmus išsiaiškinti prezidiume. Oficialiai ir formaliai, kaip dera. Kai kurie nariai, daugiausia priskiriami krikdemiškam flangui, surinko parašus prašydami surengti prezidiumo posėdį, bet jis vis tiek įvyks tik kitą savaitę.
Seimo narys Paulius Saudargas, priskiriamas krikdemų pusei, teigia, kad matytų galimybę partijai kalbėtis dėl koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tik, jo nuomone, tai reikia aptarti partijoje.
„Svarstant grynai teoriškai, liberalai, būdami mažuma koalicijoje, sugebėjo išlaikyti savo veidą, apginti savo vertybes ir pozicijas. Prisimenu tą koaliciją, tuo metu dirbau Seime, buvo priimama daug ir sudėtingų sprendimų, ne visiems sprendimams ir pats pritardavau, bet būtent Liberalų sąjūdžio frakcija, kuri buvo labai nedidelė, sugebėjo įgyvendinti dalį programos bei pelnyti pasitikėjimą visuomenėje. Taigi pavyzdį mes turime", - sako P. Saudargas, pavyzdžiu pateikdamas 2008-2012 m. koaliciją, kurioje konservatoriai buvo didysis, o liberalai - mažasis partneris.
Politikas pripažįsta tam tikrus vertybinius skirtumus partijoje, tačiau teigia, kad viena nuomonė buvo būdinga tik sovietinei sistemai. Jis taip pat atmeta abejones dėl krikdemų atskilimo galimybės. P. Saudargo nuomone, tokias teorijas kuria priešai.
- Kodėl dalis partijos prezidiumo narių surinko parašus prašydami kuo greičiau surengti prezidiumo posėdį, kuris turėjo vykti penktadienį, bet perkeltas į kitą savaitę?
- Mes manome, kad tokioje politinėje situacijoje, kai eina laikas (po rinkimų praėjo savaitė), vyksta konsultacijų procesas, galimos derybos su potencialiais koalicijos partneriais, reikėtų tai aptarti oficialiame partijos valdymo organe – prezidiume. Aptarti galimybes – eiti ar neiti į koaliciją, jei taip, kokiomis sąlygomis. Aš suprantu, kad posėdis atšauktas dėl tam tikrų vadybinių sumetimų, mat prieš Vėlinių savaitgalį žmonės gali nesusirinkti, bet aš manau, kad esant įtemptai politinei situacijai galima skirti laiko paprastam partiniam darbui, atvažiuoti iš Kauno, Vilniaus ar kitur bei susirinkti į svarbų posėdį.
- Kodėl, jūsų vertinimu, šiuo metu politinė situacija yra įtempta?
- Man jau tenka pergyventi keletą rinkimų į Seimą ir keleto koalicijų sudarymą. Tai visos jos pasibaigdavo per naktį. Kiek pamename, 2008 m., kai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ėjo į valdžią, rankomis buvo sukirsta dar tą pačią naktį, iš karto buvo aišku, kokia yra koalicija. Tada prasidėjo sudėtingos derybos dėl konkrečių dalykų: Vyriausybės programos, pozicijų.
Paskui 2012 m. socdemai, Darbo partija, „tvarkiečiai“ darė panašiai: gana greitai apsisprendė dirbti kartu ir tada jau derėjosi dėl detalių. Tai šį kartą mes po šiai dienai nežinome, kokia bus koalicija. O jau praėjo savaitė. Aš sakyčiau, kad tokio neapibrėžtumo ar įtemptumo derybos ar konsultacijos Lietuvoje vyksta pirmą kartą per dešimt metų.
- Ar partijoje esama skirtingų nuomonių dėl potencialios koalicijos su valstiečiais žaliaisiais?
- Aš manau, kad nėra didelio nuomonių išsiskyrimo todėl, kad niekas nepasakė, kad mes neturėtume kalbėtis apskritai su galimais koalicijos partneriais – valstiečiais. Negirdėjau, kad štai mes neiname. Vadinasi, yra diskusijos dėl detalių. Kokios jos, aš negaliu pasakyti, nes nebuvo susirinkęs jos oficialus partijos organas. Partijos nariai tarpusavyje bendrauja, bet oficialios diskusijos dar nebuvo, nors mes suprantame, galima palaukti ir kitos savaitės, bet norėjosi pakalbėti dar šią savaitę argumentų kalba oficialioje partijos institucijoje.
- Ar sutinkate su pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teiginiu, kad Tėvynės sąjunga gali derėtis su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tik tada, jei tuo pat metu valstiečiai žalieji nesidera su kitomis partijomis – socialdemokratais?
- Iš tiesų jeigu mes būtume svarstę plačiosios koalicijos variantą – valstiečiai, socdemai ir mes – tokiu atveju toks teiginys nebūtų logiškas. Bet kadangi valstiečiai jau patys pripažino, kad šiai dienai tokio varianto nebėra (socialdemokratai irgi nenori to), vadinasi, valstiečiai turi kalbėtis arba su mumis, arba su jais. Jeigu jie kalbasi su mumis, tuo pat metu neturi kalbėtis su jais. Jei kalbasi su jais, tada mes galime palaukti. Manau, kad tai logiška.
- Jūsų nuomone, ar žvelgiant strategiškai konservatoriams naudinga sudaryti koaliciją su valstiečiais žaliaisiais žvelgiant ir į kitų rinkimų perspektyvą? Be to, iš esmės ar įmanoma bandyti įgyvendinti bent dalį savo programos, kai potencialus partneris toks galingas – 56 Seimo nariai parlamente?
- Pirmiausia, mes neturėtume svarstyti, ar tai naudinga kažkuriai partijai. Manau, mes turėtume mąstyti, ar tai naudinga Lietuvai.
- Tai ar būtų naudinga Lietuvai, jei konservatoriai sudarytų koaliciją su valstiečiais?
- Apie tai mes ir turėtume diskutuoti partijos prezidiume ir taryboje. Mes turėtume elgtis taip, kokia bus prezidiumo ir tarybos valia. Mano asmenine nuomone, galima dirbti ir esant tokiais proporcijai. Kitos partijos dirbo. Matėme tai 2008-2012 m. Nors buvo labai sunkus metas (tai kriziniai metai), bet pasitikėjimas visuomenėje Liberalų sąjūdžiu augo. Jie turėjo galimybę įgyvendinti dalį savo programos ir išlaikyti savo vertybes. Problema tik ta, kad vėliau kilo korupcijos skandalas.
Bet svarstant grynai teoriškai, liberalai, būdami mažuma koalicijoje, sugebėjo išlaikyti savo veidą, apginti savo vertybes ir pozicijas. Prisimenu tą koaliciją, tuo metu dirbau Seime, buvo priimama daug ir sudėtingų sprendimų, ne visiems sprendimams ir pats pritardavau, bet būtent Liberalų sąjūdžio frakcija, kuri buvo labai nedidelė, sugebėjo įgyvendinti dalį programos bei pelnyti pasitikėjimą visuomenėje. Taigi pavyzdį mes turime.
- Ar suderinamos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programinės nuostatos, jūsų nuomone? Pavyzdžiui, konservatoriai siekia išlaikyti „krepšelio“ principą bendrajame ugdyme ir aukštajame moksle (nors aukštajame moksle jiems tai ne optimaliausias sprendimas), net ketina plėsti jį į ikimokyklinį ugdymą, tuo metu valstiečiai žalieji nori naikinti tokį finansavimo principą visiškai. Esama skirtumų dėl alkoholio prieinamumo ribojimo, vaistų kainų mažinimo.
- Ribas deryboms turi nubrėžti prezidiumas arba net taryba vėliau. Kur mes galime nusileisti, kur negalime nusileisti. Aš iš tiesų nežinau, kur yra didžiausios takoskyros, nes nesu derybinės grupės narys. Kita vertus, iš spaudos ir mūsų derybininkų girdime, kad yra tarsi tokia migla: tarsi valstiečiai žalieji aiškiai nepasako, kur jie nusileis, ką jie iš tiesų norėtų įgyvendinti. Mes kol kas matome tik jų žalią programą, mūsų programą, tam tikrus karštesnius taškus ir apie juos kalbame. Bet mes nežinome, nei ar mes patys linkę nusileisti, nei ar valstiečiai linkę nusileisti. Šitie dalykai – kas ir kiek linkę nusileisti – paaiškėja realių derybų metu.
- Iš viešosios erdvės galima susidaryti įspūdį, kad krikdemų pusė partijoje labiau norėtų derėtis arba norėtų aiškumo, pozicijų išryškinimo?
- Visų pirma mes norime kalbėtis ir išsiaiškinti savo pačių ketinimus: kokia mūsų partijos pozicija. Labai aiškiai nusibrėžti riboženklius ir kalbėtis toliau su galimais partneriais valstiečiais. Aš neatmetu galimybės, kad kalbėtis ir susikalbėti įmanoma.
- Ar teisingai suprantu, kad krikdemų atskilimo ar maišto partijoje nebus? O gal bus?
- Matote, dabar pasirodė įvairios interpretacijos, kad krikdemai, kurių ideologinės vertybės teoriškai labiau sutampa su valstiečių programa nei konservatoriško sparno. Tokias interpretacijas vykdo mūsų priešai. Krikdemai niekada neatskilo dėl kažkokių postų ir nežada atskilti. Manyčiau, šitas klausimas yra pritemptas ir specialiai eskaluojamas siekiant sumaišties mūsų partijoje. Mes esame viena partija ir priimame bendrus sprendimus.
- Vadinasi, kad egzistuoja takoskyra tarp krikdemų ir konservatorių bei jų vertybių, tai yra faktas?
- Visada yra kelios nuomonės, ir tai labai gerai. Jei yra viena nuomonė, tai tokią partiją, kuri valdė Sovietų Sąjungą, mes prisimename. Manau, kad kelios nuomonės yra sveika, bet jas reikia suderinti, apie jas reikia kalbėtis, pasverti visus pliusus ir minusus bei išeiti su bendra pozicija.
