Austrijos, Airijos, Meksikos, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Brazilijos pateiktam rezoliucijos projektui pritarė 123 nariai, 38 balsavo prieš, o 16 susilaikė.
Rezoliucija priimta po daug savaičių trukusių branduolinių valstybių lobistinių pastangų pasiekti, kad dokumentas būtų atmestas.
Privalomosios galios neturinčioje rezoliucijoje numatyta, kad ateinančių metų kovą turi prasidėti derybos dėl naujos sutarties. Dokumente reiškiamas didžiulis nerimas dėl „katastrofiškų humanitarinių pasekmių, jei būtų panaudotas branduolinis ginklas“.
Keturios iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių – Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos – balsavo prieš rezoliuciją, o Kinija susilaikė. Jos pavyzdžiu pasekė ir Indija bei Pakistanas.
Japonija, viena iš aktviausių branduolinio ginklo uždraudimo šalininkių, balsavo prieš rezoliuciją. Taip pat pasielgė ir Pietų Korėja, kuriai grėsmę kelia Šiaurės Korėjos branduolinės ambicijos.
Rezoliucijos oponentės laikos nuomonės, kad branduolinio nusiginklavimo klausimai turėtų būti sprendžiami per derybas dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) – 1968 metais pasirašyto pakto, kurį yra ratifikavusios 190 valstybių.
Tarptautinės koalicijos už branduolinių ginklų atsisakymą vykdomoji direktorė Beatrice Fihn (Beatris Fin) šį balsavimą pavadino „istoriniu momentu“ ne vieną dešimtmetį trukusiose pastangose išvaduoti pasaulį nuo branduolinių ginklų.
„Ši sutartis neeliminuos branduolini ginklų pernakt. Tačiau ji nustatys veiksmingą naują tarptautinį teisinį standartą, stigmatizuodama branduolinius ginklus ir įpareigodama valstybes imtis skubių nusiginklavimo priemonių“, – sakė ji.
Lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje dėl šios rezoliucijos turėtų balsuoti visa Generalinė Asamblėja.
