aA
Keturiasdešimt trys ligoninės nuo 2011 m. iki dabar už skalbimo paslaugas tiekėjams sumokėjo 17,8 mln. eurų, tačiau daugiausiai skalbė anaiptol ne didžiausiosios, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atlikta specializuoto skalbimo paslaugų tiekimo ligoninėse analizė.
Nešvarūs Panevėžio ligoninės skalbiniai
© DELFI / Karolina Pansevič

Beveik 30 proc. šios sumos skalbėjams sumokėjo Respublikinės Šiaulių ir Panevėžio ligoninės – atitinkamai 2,17 mln. eurų ir 2,73 mln. eurų. Tuo tarpu kur kas didesnės Kauno klinikos skalbėjams per penkerius metus sumokėjo gerokai mažiau – 1,52 mln. eurų, Santariškių klinikos – 1,4 mln. eurų. VPT analizė rodo, jog ligoninėms teikiamų skalbimo paslaugų įkainiai skiriasi maždaug du kartus.

Tai leidžia manyti, jog brangiausiai sumokančios ligoninės pirkdamos skalbimo paslaugas nesudaro galimybių tiekėjams konkuruoti pasiūlymais ir mokesčių mokėtojų pinigus naudoja neracionaliai.

Ligoninių vykdomais skalbimo paslaugų pirkimais VPT susidomėjo įvertinusi Respublikinės Panevėžio ligoninės sutarties vykdymą su skalbimo paslaugų bendrove „Kagris“. Nustatyta, jog ligoninė šiemet iš vienintelio apklausto tiekėjo – „Kagrio“ – nusipirko skalbimo paslaugas už 0,79 Eur/kg, arba dvigubai brangiau, nei buvo įsipareigojusi prieš tai galiojusioje sutartyje su kitu skalbėju – UAB „Šiaulių skalbykla“.

Pastaroji ligoninei turėjo skalbti už 0,40 Eur/kg, tačiau ligoninė sutartį su „Šiaulių skalbykla“ vienašališkai nutraukė ir dvigubai brangiau įsigijo tą pačią paslaugą iš„Kagrio“. „Šiaulių skalbykla“ dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo kreipėsi į teismą – byla baigta taikos sutartimi, ligoninei susitarus su tiekėju išmokėti jam 5000 eurų kompensaciją už negautą pelną.

Respublikinė Panevėžio ligoninė skalbimo paslaugas iš „Kagrio“ pirko jau ne pirmą kartą: nuo 2004-ųjų sudarytos septynios sutartys. Įkainiai jose svyruoja nuo 0,72 Eur/kg iki 0,82 Eur/kg. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS) skelbiamos sutartys rodo, jog 2015-2016 metais skirtingos respublikos lygmens ligoninės, įsigydamos paslaugas savarankiškai, už skalbimo paslaugas mokėjo nuo 0,57 iki 0,79 Eur/kg.

„Panevėžio ligoninė ne tik dvigubai permokėjo už skalbimo paslaugą. Ligoninės vadovybės gan savitas požiūris į racionalų lėšų naudojimą, – sako VPT direktorė Diana Vilytė. – Vienur taupoma paslaugų kokybės gerinimo ar darbuotojų algų sąskaita, kitur – išlaidaujama. Mūsų skaičiavimais, šis žaidimas tiekėjų kainomis ir tūkstantinėmis kompensacijomis mokesčių mokėtojams kainavo 71 tūkstantį eurų“.

Remiantis 2015-2016 m. sudarytomis ligoninių sutartimis su skalbėjais, pigiausiai už jų paslaugas Lietuvoje moka Kelmės ligoninė – po 0,35 Eur/kg. Ji šią sutartį sudarė per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) – centralizuotą viešųjų pirkimų platformą, sukurtą tam, kad dažniausiai naudojamas prekes ir paslaugas perkančiosios organizacijos galėtų nusipirkti greičiau ir pigiau.

Palyginimui, medicinos įstaigos, pirkusios skalbimo paslaugas per CPO, moka vidutiniškai po 0,52 Eur/kg, tuo tarpu savarankiškai pirkimus vykdžiusios ligoninės moka vidutiniškai po 0,68 Eur/kg.
Tiesa, pirkimas per CPO savaime negarantuoja racionalaus lėšų naudojimo, rodo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atvejis. Ji 2015 metais įsigijo skalbimo paslaugų per CPO už 0,46 Eur/kg iš UAB „Lindo“, tuo tarpu naujoje, šiemet sudarytoje, sutartyje su tuo pačiu tiekėju numatytas jau beveik dvigubai didesnis įkainis – 0,79 Eur/kg.

VPT duomenimis, per 2011–2015 m. laikotarpį medicinos įstaigos su skalbimu susijusioms paslaugoms kasmet išleido vidutiniškai apie 4 mln. eurų.

„Sekundė“