Byloje nustatyta, kad vyras 2014 m. gruodį, apie 18 val., Klaipėdoje vairuodamas automobilį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio bei nesustojo, nors prie jos jau stovėjo ta pačia kryptimi važiavusi kita transporto priemonė.
Teismas praneša, kad vyras, neįsitikinęs, kad perėjoje nėra žmogaus, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, partrenkė pėsčiąją ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl patirtų sužalojimų moteris mirė.
Apylinkės teismas vyrą pripažino kaltu ir be jam skirtos laisvės atėmimo bausmės įpareigojo asmenį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat uždraudė vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui – trejiems metams.
Be to, iš vyriškio trims nukentėjusiesiems buvo priteista beveik 24 tūkst. eurų neturtinės ir 2 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo.
Apeliaciniu skundu nukentėjusieji prašė pakeisti šį teismo sprendimą – nuteistajam skirti realią laisvės atėmimo bausmę ir padidinti minėtų žalų atlyginimo sumas.
Apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, analizavo nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą – vyras dėl savo nerūpestingo elgesio padarė neatsargų nusikaltimą, po kurio iš įvykio vietos pasišalino.
Buvo įvertintos neigiamos šio asmens savybės – anksčiau teistas, nors teistumas yra išnykęs, praeityje baustas administracine tvarka už sukeltą eismo įvykį esant neblaiviam, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tačiau atsižvelgta ir į teigiamą nuteistojo asmenybę – jis dirba, darbdavio charakterizuojamas palankiai, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl šio įvykio pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra pasirengęs atlyginti padarytą žalą.
Nutartyje pažymėta, kad iš nuteistojo priteista didelė žala, kuri nuteistiesiems bus greičiau atlyginta jam esant laisvėje ir dirbant. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą.
Apygardos teismas pabrėžė ir tai, kad nagrinėjant bylą buvo gauti duomenys, kad nuteistasis šių metų vasarą Klaipėdoje vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Administracinė byla dėl šio įvykio tebenagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Teisėjų kolegija nurodė, kad toks galbūt padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas jau po apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl negali būti vertinamas kaip argumentas skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas atkreipė nuteistojo dėmesį, kad jei jis ir toliau prasižengs, teismas probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirti realų laisvės atėmimą.
Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiesiems padarytų žalų atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apylinkės teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų ir nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Atmesdamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, pavyzdžiui, į tai, kad žuvusiosios sūnus yra suaugęs, jam priežiūra nereikalinga, kartu su mama negyveno, yra sukūręs savo šeimą, kiti nukentėjusieji, nors ir palaikė glaudžius ryšius su minėta moterimi, taip pat gyveno atskirai, bei racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo didinti priteistas laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas nukentėjusiesiems, kadangi draudimo bendrovė kompensavo jas pakankamai.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
