aA
80 Seimo narių neperrinkimas rodo, kad ypač antrame rinkimų ture piliečiai balsavo prieš dabartinį politinį elitą, sako Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.
Prezidentūra: žmonės balsavo prieš politinį elitą
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak M. Lingės, tokia tendencija ypač ryški žvelgiant į vienmandačių apygardų rezultatus, kur dažnu atveju piliečiai balsavo prieš dabartinius Seimo narius iš tų apygardų.

„Netenkina žmonių, ar tai vykdyta politika, ar tai apskritai nusivylimo išraiška. Žmonės anksčiau balsuodavo tokia protesto forma, ar sakydavo, kad renkasi emigraciją ar neina į rinkimus. Dabar pamatėme, kad žmonės nori būti išgirsti", - „Žinių radijui" teigė M. Lingė.

Spalio 9 ir 23 d. vykusių rinkimų turų metu buvo išrinktas visas Seimas, pirmadienį konstatavo VRK. Į naujo parlamento sudėtį pateko 59 dabartiniai Seimo nariai. Daugiausiai mandatų - 54 - pelnė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, antroje vietoje liko konservatoriai su 31 mandatu.

Abejoja 3 partijų koalicija

Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė teigia abejojantis, kad LVŽS, TS-LKD ir socialdemokratai sudarys bendrą valdančiąją koaliciją naujame Seime.

„Šioje situacijoje - tai, ką matome ir girdime, kaip komunikuoja tos partijos, kurios turėtų sudaryti tą didžiąją koaliciją - kyla labai pagrįstų abejonių, kad tai būtų įmanoma", - „Žinių radijui" antradienį teigė M. Lingė.

Rinkimuose daugiausiai mandatų laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga antradienį pradėjo konsultacijas su konservatoriais ir socialdemokratais dėl galimos koalicijos. Abiejų partnerių - tiek konservatorių, tiek socialdemokratų - lyderiai anksčiau reiškė abejones dėl galimo bendro darbo parlamentinėje daugumoje.

Valstiečiai-žalieji Seimo rinkimuose iškovojo 54 vietas parlamente, konservatoriai - 31, socialdemokratai - 17. Bendra šių trijų partijų koalicija suformuotų 102 narių daugumą, nors tam užtenka ir 71 mandato.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.