DELFI primena, kad dvejus metus (iki 2014 m. pabaigos) jis buvo dabartinio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju finansų klausimais, tačiau galiausiai iš šių pareigų audringai pasitraukė teigdamas, kad nebegali produktyviai dirbti.
Tuomet jis aiškino, kad jo ir premjero pozicijos sutapo tik dėl euro, tačiau kitos svarbios finansų problemos buvo nesprendžiamos arba atidedamos.
„Viešųjų finansų, mokesčių sistemos, pensijų sistemos dėl antrosios pakopos pertvarkos, santykiai su komerciniais bankais, kaip sprendžiami liekamieji krizės reiškiniai (konkrečiai – dėl būsto paskolų draudimo įmonės) – siūliau tai spręsti kitaip.
Galiausiai nuomonės susikirto ir dėl „Sodros“ biudžeto. Buvo sistemingai pažeidžiamas įstatymas – pensijų pinigais finansuojamas tiek valstybės biudžetas, mokant dideles palūkanas, tiek pensijų fondai. Tai buvo paskutinis akmenėlis, kuris išskyrė mus“, – pasitraukimo motyvus dabar aiškina S. Jakeliūnas.
Įvardijo pirmuosius darbus
Nors tikina dar nesantis tikras, ar finansų ministro postą iš tiesų užims – buvo siūlomas tik kaip galimas kandidatas, nėra galutinio sprendimo, jis aiškina jau planuojantis galimus būsimus darbus.
„Pirmasis darbas, be to, kad reikėtų detaliau įvertinti biudžeto projektą, konsultuotis su Valstybės kontrole, kadangi dabar ji jį vertina, Europos Komisija, kuriai jis taip pat nusiųstas, yra kitų metų „Sodros“ ir valstybės biudžeto įstatymų pakeitimas, numatant, kad visa „Sodros“ skola būtų perkeliama į valstybės biudžetą.
Dėl to „Sodra“ nepagrįstai skandinama ir tai sena, jau kelių metų, problema. Taip pat skiriami turi būti asignavimai „Sodrai“ dėl antrosios pensijų pakopos finansavimo“, – aiškino jis, primindamas, kad iki 2014 m. jie galiojo.
Nuo kitų metų liepos pirmos dienos, tikino S. Jakeliūnas, jie yra įsipareigoję, atlaisvinus „Sodrą“ nuo naštos, padidinti vidutinę senatvės pensiją 40 eurų, lyginant su tuo, kokia ji yra dabar.
„Kiti darbai: valstybės kontrolės išvados ir rekomendacijos dėl valstybės investicijų programos peržiūrėjimo ir principinio sutvarkymo, nes ten daug betvarkės, mažinti mūsų biudžeto ir apskritai ekonomikos priklausomybę nuo ES paramos lėšų. Po 2020 m. ji nesibaigs, bet tikrai sumažės 30-40 proc. Taip, kad turime dabar daug rinkčiau atrinkti projektus, ką ir kaip finansuoti, kad paskui neištiktų šokas“, – dėstė jis.
Nusitaikė į pensijų sistemos pertvarką
Itin daug dėmesio S. Jakeliūnas žada skirti pensijų kaupimo sistemos pertvarkoms. Jis aiškina siūlysiantis sujungti antrą ir trečią pakopas, sustabdyti tiesioginį finansavimą iš viešųjų pinigų, bet galbūt numatyti specialias mokestines lengvatas.
„Dabar kai kurie iš 1 milijono 200 tūkstančių žmonių, sudariusių sutartis dėl antrosios pensijų pakopos, neįsivaizduoja, kokią riziką jie prisiėmė.
Atitinkamai ir valstybė, nes ji taip pat finansuoja, neefektyviai elgiasi. Nesakau, kad visą šią sistemą reikia uždaryti, tuos pinigus nacionalizuoti – tikrai ne, jokiu būdu.
Tokių kaltinimų jau buvo 2013 m., kai siūliau pertvarkyti šią sistemą. Beje, pasikvietęs pasaulio bankų ekspertus, jau praktiškai žodinis kontraktas buvo sudarytas, bet ministrė Algimanta Pabedinskienė atsisakė šį projektą, įkainotą 30 tūkst. dolerių, finansuoti, tačiau finansavo visai nereikalingą socialinį modelį.
Čia yra sunkesni klausimai, reikės daugiau diskutuoti, derinti pozicijas, tačiau principinė mūsų nuostata – pensijų sistema, ne tik „Sodros“, tačiau ir pakopų, turi būti pertvarkyta, kad būtų aišku, kokia rizika kas ją prisiima, kaip finansuojama“, – aiškino pašnekovas.
Pokyčiai palies daugiau nei milijoną lietuvių
Jo teigimu, antroje pensijų pakopoje pinigus kaupia maždaug 1,2 milijono lietuvių, trečioje – dar keliasdešimt tūkstančių.
„Rizikos prasme, tai yra analogiški produktai, tad nėra prasmės jų atskirai turėti“, – įsitikinęs S. Jakeliūnas.
Anot pašnekovo, žvelgdamas į kitų partijų programas, jis nematė kažkokių konkrečių kardinalių prieštaravimų šiai idėjai.
„Finansų sritį įsivaizduoju, kad suprantu, bet ar būsiu siūlomas ir ar dirbsiu Seime – nėra jokio sprendimo. Tačiau, vienaip ar kitaip, su finansais, biudžetu ir finansų sistemos priežiūra, manau, kad teks darbuoti“, – net jei garbingo posto neužimtų, neliūdėsiantis aiškino jis.
Prabilo net apie Konstitucijos keitimą
Paklaustas, ar, jo manymu, vėl gali kilti sunkumų dėl galimo bendradarbiavimo – kaip koalicijos partnerius partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis įvardijo ir socialdemokratus, ir konservatorius – S. Jakeliūnas aiškino kol kas nenorintis spėlioti.
„Šiuo metu nenoriu įvardyti, kas būtų palankiau. Manau, nuo derybų rezultatų priklausys, su kuriais gali tekti bendradarbiauti. Aišku, R. Karbauskis sakė besitikintis, kad bus sudaryta didžioji koalicija. Manau, tai irgi būtų gerai. Tuomet būtų galima imtis esminių pertvarkų, kurioms gali reikėti ir Konstitucijos keitimo. Konkrečiau – dėl tam tikrų finansinių dalykų reglamentavimo, dėl skolos, deficito. Tam reikia labai svarios daugumos Seime“, – įspėjo jis.
Rezultatai rinkimuose, neslėpė S. Jakeliūnas, jį maloniai nustebino. Savo ruožtu partijos pirmininkas R. Karbauskis ir vienas lyderių Saulius Skvernelis, jo teigimu, pasitikėjimą galimais rezultatais ir pergale reiškė kone nuo pirmų dienų.
„Galvojau, kad mandatų skaičius bus apylygis su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Tačiau tai, kas įvyko, lūkesčius viršijo“, – pripažino pašnekovas.
Šiame vaizdo įraše galite pamatyti buvusios finansų ministrės, laimėjusios vietą Seime ir S. Jakeliūno priešrinkiminius debatus.
