Rusijos ekspertai, kuriuos Vakarai linkę išklausyti, dažnai nepraleidžia progos įgelti ES, užminti ant jos nuospaudų ir tempia iš esmės nepalyginamus dalykus ant to paties kurpalio.
Tuo buvo galima įsitikinti rugsėjo 29 – spalio 2 dienomis Maskvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo Vokietijos nevyriausybinė žiniasklaidos projektų organizacija „n-ost“. Konferencijos diskusijose ir seminaruose dalyvavo ir puokštė Rusijos ekspertų.
Vienas iš jų – bene žinomiausias ir įtakingiausias tarptautinių santykių ekspertas, Maskvoje leidžiamo žurnalo „Russia in Global Affairs“ vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas. Vakarai jo klausosi, tačiau kritiškai mąstantys ir propagandą tyrinėjantys ekspertai yra padėję F. Lukjanovą į iš dalies nuo Kremliaus priklausomų politologų lentynėlę.
Nepatinka Rusijai keliamos sąlygos
Diskusijoje „Pasitikėjimo demokratija krizė: kas lemia naują poliarizaciją Europoje“ F. Lukjanovas pabrėžė, kad prieš Sovietų Sąjungos žlugimą sužibusi viltis apie bendrus Europos namus, kuriuose telpa ES ir Rusija, buvo nereali. Jo manymu, Vakarai Europos idėją vystė apie savo institucinius ramsčius – ES ir NATO, pritraukdama Vidurio ir Rytų Europos šalis, nieko nepasiūlydama Rusijai, išskyrus prisitaikymą prie naujos situacijos.
Pasak jo, svaičiojimai apie ES ir Rusijos bendradarbiavimą buvo nuleisti ant žemės, kai 2002 m. tuometinis EK pirmininkas, Romano Prodi, pasakė: „Mes viską galime dalintis su Rusija, tik ne institucijas.” F. Lukjanovo nuomone, tai reiškė, kad Rusija turi priimti visas taisykles, bet niekada neturės įtakos. „Po Šaltojo karo padarytus susitarimus ištiko nesėkmė“, - įsitikinęs jis.
Rusijos politologas mano, kad ir pati ES susilpnėjo. „Norėčiau pacituoti frazę išgirstą iš vieno savo draugo, labai aštraus komentatoriaus. Jis sakė, kad labai pavojinga būti seksualiu, bet impotentu. Jei tu trauki, vilioji žmones, turi ir sugebėti išpildyti jų lūkesčius“, - F. Lukjanovas sako, kad ES, kuri yra skaldoma vidinių nesutarimų, būtent taip nutiko. Jo nuomone, Lenkija ir pulkas šalių (tarp jų ir Lietuva) dar spėjo prisijungti prie ES šalių klubo, bet vėliau prisijungiančioms arba to siekiančioms šalims sąlygos vis blogėjo.
Kartu su F. Lukjanovu diskusijoje dalyvavusi Lenkijos Varšuvos universiteto Rytų Europos instituto docentė, publicistė ir sociologė Ludwika Wlodek nesutiko su ruso apibendrinimais. Pasak jos, nors ir yra skirtis tarp senųjų ir naujųjų ES šalių, išgyvename pasitikėjimo šiuo Europos bendrijos projektu krizę, visgi svarbiausiu turi išlikti atskirų šalių apsisprendimas dėl savo ateities.
„Mes svajojome tapti tų institucijų dalimi, o ne jas keisti. - apie Lenkijos norą prisijungti prie ES ir NATO sakė L. Wlodek. - Lenkija norėjo ištrūkti iš Rusijos įtakos sferos – tiesiog peršokti į kitą pusę.“
Todėl, pasak lenkės, Vidurio ir Rytų Europos šalis dažnai erzina ne tik Rusijoje, bet ir Vakarų Europos valstybėse vis pasigirstantys svarstymai apie nederamą Rusijos erzinimą. Pavyzdžiui, vis pasigirstančios abejonės, ar Ukrainos, jos galimos narystės NATO, užtarėjai nekenkia bendram kontinento saugumo projektui. Docentė prisiminė, kaip Varšuvos universitete vykęs susitikimas su viena žymia Prancūzijos istorike virto aistringų ginčų arena, nes studentai iš Ukrainos aršiai reagavo į būtent tokius pasvarstymus: „Viena studentė iš Donecko piktinosi, kodėl Prancūzija jaučiasi turinti teisę aiškinti, ko turi ir gali norėti suvereni valstybė Ukraina“.
M. Le Pen partijos finansavimą lygina su Vakarų parama nevyriausybininkams
Vokietijos dienraščio Frankfurter Allgemeine Zeitung sekmadieninio leidinio žurnalistas Markus Wehner pastebėjo, kad Rusija nepaliauja pilti žibalo į ES ištikusių problemų laužą. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – vadinamoji „Lisos istorija“, kai buvo plačiai skelbiama išgalvota istorija apie Vokietijoje neva migrantų išprievartautą nepilnametę rusę. M. Wehnerio nuomone, ši žinia buvo aiškiai nukreipta prieš ES ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politiką: „Maskva ar Putinas nėra kalti dėl ES ištikusios krizės, tačiau naudojasi ja.“
Kitą nerimą keliantį pavyzdį – Prancūzijos Marijos Le Pen Nacionalinio fronto partijos ryšius su Rusija, partijos finansavimą per Rusijos bankus – paminėjo „Le Figaro“ žurnalistas Pierre'as Avrilas.
Tuo tarpu Rusijos politologui ir žurnalistui F. Lukjanovui šie atvejai skiriasi iš esmės.
„Yra labai kvailų ir bjaurių dalykų, kurių pridarė Rusija, nebūtinai pačios valdžios rankomis, bet kai kurių jos segmentų. Propagandos užsuktas Lisa atvejis buvo šlykštus ir, mano požiūriu, beprasmis. Blogai, kad ši propaganda įtraukė net užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuris šiaip jau yra labai profesionalus. Blogai - ir to negalima nei paneigti, nei kažkaip pateisinti, - sakė jis ir perėjo prie Prancūzijos nacionalistų partijos finansavimo pavyzdžio. - Ar gauti pinigus iš užsienio, remiantis Prancūzijos teise, yra nelegalu?“
„Le Figaro“ žurnalistas P. Avrilas sutiko, kad teisėtumo požiūriu nusižengimo nėra, tačiau pinigų kilmė verčia svarstyti apie galimas įtakas. „Rusijoje juk nuolatos keliamas klausimas, kas iš Vakarų finansuoja nevyriausybines organizacijas. Jūs skelbiate jas net užsienio agentais. Mes Prancūzijoje tik svarstome apie galimus ryšius ir daromą įtaką“, - priminė jis.
F. Lukjanovas neatlyžo, kad Vakarai taiko skirtingus kriterijus, teigė, kad iš Rusijos pusės yra normalu remti ir kitaip palaikyti pozityviai Rusijos atžvilgiu nusiteikusias iniciatyvas. „Jei jums tai netinka, tuomet priimkite įstatymus, kad imti pinigus iš Rusijos bankų yra nelegalu!“ - rėžė jis.
Lenkė L. Wlodek siūlė nepamiršti, kad Rusija iš principo skiriasi nuo Vakarų, nes kišasi į suverenių valstybių reikalus ir remia nelegalius veiksmus, kaip antai prorusiškus separatistus Ukrainoje. Todėl, docentės nuomone, į rusiškus finansinius srautus būtina žvelgti įtariai, kitaip nei į vakarietiškus.
Tačiau tempti Rusiją ir Vakarus ant to paties kurpalio Rusijos ekspertai ir Rusijai advokataujantys vakariečiai labai mėgsta.
Štai kitoje diskusijoje dalyvavusi „Public Initiative Creative Diplomacy“ vadovė Natalia Burlinova, kurios organizacija rūpinasi Rusijos minkštosios galios sklaida ir dialogu su kitomis šalimis, iš karto pastebėjo, kad tokio pobūdžio konferencija, jei ją Vakaruose organizuotų Rusijos organizacijos, yra sunkiai įsivaizduojamas dalykas. „Europa bijo visų nevyriausybinių rusiškų organizacijų. Jau nekalbant apie konferencijas, kurias remia Rusijos užsienio reikalų ministerija, kaip kad šitą konferenciją iš dalies remia Vokietijos institucijos“, - pastebėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos globojamos nevyriausybinės organizacijos vadovė.
To pro ausis nepraleido Lenkijos savaitraščio „W sieci“ žurnalistas Piotras Skwiecinskis, pabrėžęs, kad visgi reiktų kalbėti ne apie galimas konferencijas, o apie agresyvią rusišką propagandą, kuri per žiniasklaidos priemones skleidžia melą. Jis taip pat prisiminė ankstesnėje diskusijoje išsakytą F. Lukjanovo palyginimą dėl Prancūzijos nacionalistų partijos finansavimo Kremliaus kontroliuojamų bankų pinigais. „Ponas Lukjanovas lygina nepalyginamus dalykis – nevyriausybinių organizacijų ir veikiančių politinių partijų finansavimą. Jis puikiai supranta skirtumą, bet visko sumetimas į vieną krūvą yra labai būdinga Rusijos propagandai.“
Abejoja tarptautinėmis sutartimis, pasigenda kritikos ES naujokėms
Maskvoje dirbantis vokietis teisininkas Gerdas Lenga nuo diskusijos podiumo skėlė auditorijoje pasipiktinimą sukėlusią abejonę tarptautine teise apskritai, nes ji neva nėra veiksni. Jo nuomone, pasaulis neteisingai skirtingai vertina vykstančius procesus, pavyzdžiui, nuo Ispanijos atsiskirti norinčiai Katalonijai neleidžiama tai, kas buvo leista Kosovui, jau nekalbant apie Vakarų požiūrį į Krymo atsiskyrimą nuo Ukrainos arba tokius siekius Donbase. „Galioja dvigubi standartai taikant tarptautinę teisę. Aš esu prieš tai“, - sakė jis ir pridūrė, kad Vakarai apsimeta ieškantys dialogo su Rusija, bet iš tiesų siekia kalbėtis su parklupdyta Rusija.
N. Burlinova irgi siūlė būti realistais ir peržiūrėti senas tarptautines sutartis. „Europa labai padalinta. Yra tokių šalių, kaip Vokietija, kurios labai palaiko dialogą su Rusija, bet yra tokių šalių, kurios viską gadina dėl labai keistų priežasčių“, - sakė ji.
Diskusijoje dalyvavo ir milijardieriaus, buvusio nepriklausomo kandidato prezidento rinkimuose Michailo Prochorovo sesuo Irina Prochorova, kuri su broliu yra įsiteigusi jo vardo labdaros fondą. Publicistė ir visuomenininkė išlaikė labai taikų toną, bet pabrėžė, kad Rusija ir ES sėdi vienoje valtyje – susiduria su panašiomis problemomis. Ji turėjo omenyje nacionalistinių judėjimų stiprėjimas ES. I. Prochorova pasigedo kritiško Vakarų požiūrio į procesus Vengrijoje ar Lenkijoje. Tai taip pat susilaukė auditorijos replikų, kad nebent nenorintis matyti ir girdėti gali sakyti, kad ES užmerkia akis prieš antidemokratinius procesus šiose bendrijos šalyse, lyginti su padėtimi Rusijoje.
