aA
WikiLeaks“ paskelbti nutekinti el. laiškai atskleidė, kad Hillary Clinton galbūt tikrai būdingos tokios savybės, apie kurias perspėja jos oponentai, rašo vanityfair.com.
Priešrinkiminis siurprizas, kuris atskleidė juodąją H. Clinton pusę
© AP/Scanpix

Jei ne ta aplinkybė, kad dėl JAV prezidento posto tenka varžytis su Donaldu Trumpu, H. Clinton, ko gero, tikrai pralaimėtų šių metų rinkimuose. Nūdienos aplinkybėmis respublikonai turėjo labai mažai galimybių pasinaudoti tinkama proga ir išpešti kokios nors naudos iš vadinamojo H. Clinton el. laiškų skandalo.

Tai suprantama: galima tik įsivaizduoti, kiek laiko ir jėgų respublikonams kainavo nuolatinis teisinimasis ir atsiprašinėjimas dėl dažnai netaktiškų ir įžeidžių jų pačių iškelto kandidato pareiškimų. Jei situacija nebūtų tokia ypatinga, „WikiLeaks“ pateiktas priešrinkiminis siurprizas būtų buvęs lemiamas veiksnys, galutinai sužlugdęs visas kaip niekad nepopuliarios demokratų kandidatės perspektyvas.

Tačiau įvykių centre visada atsidurdavo kokie nors smerktini faktai iš D. Trumpo praeities, todėl paviešintų nugvelbtų el. laiškų sukeltas incidentas tiesiog pasimiršo. Kad ir kaip būtų, verta paminėti, kad pastaruoju metu nutekinti kampanijos dokumentai puikiai atskleidžia, jog H. Clinton yra būtent tokia, nuo kokios norėtų apsaugoti jos priešininkai: klastinga, racionali, savanaudė ir oportunistiška. Susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą nebus lengva, o galbūt pasirodys net neįmanoma.

Iš „WikiLeaks“ paskelbtų el. laiškų labai nesunku susidaryti H. Clinton, kaip politinės veikėjos, portretą. Laiškų turinys – tikrai ne vien „Clinton Foundation“ reikalų aptarimas su dukterimi Chelsea Clinton. Iš jų sužinome ne tik apie kampanijos vadovo Johno Podesta domėjimąsi neatpažintais skraidančiais objektais. Be šių nereikšmingų temų aptariamos ir kur kas aktualesnės. Pavyzdžiui, iš kai kurių laiškų galima sužinoti, kaip 2008-aisiais H. Clinton vadovaujama kampanija aptarinėjo galimybę užsipulti Baracką Obamą dėl praeityje vartoto kokaino.

D. Trumpo ir H. Clinton debatai
D. Trumpo ir H. Clinton debatai
© Reuters/Scanpix

Kitame laiške kampanijos strategas Joelis Benensonas ir atstovas spaudai Brianas Fallonas atvirai tariasi, kada būtų palankiausias momentas pasipriešinti dujotiekio „Keystone XL“ projektui. Yra laiškų, kuriuose H. Clinton skundžiasi negalinti viešai įrodyti savo pozicijos gamtinių dujų gavybos klausimais. Plataus atgarsio sulaukė ir iš H. Clinton kampanijos vadovo J. Podesta gautas el. laiškas, išsiųstas netrukus po San Bernardino teroro akto, kuriame apgailestaujama, kad į žmones šaudęs Syedas Farookas nėra baltasis. Būtent šiuo faktu pasinaudojo dešinių kritikai bandydami įrodyti, kad H. Clinton kovos su terorizmu strategija sudaryta vien politinio korektiškumo sumetimais.

Visgi daugiausia problemų sukėlė tie, pasak H. Clinton kampanijos, ne be Rusijos vyriausybės įsikišimo nutekinti el. laiškai, iš kurių galima suprasti, kad pats JAV prezidentas B. Obama galbūt žinojo, kad H. Clinton naudojasi privačiu el. pašto serveriu, nors tai ir prieštarauja JAV valstybės departamento nuostatoms.

Viename H. Clinton kampanijos teisininkei Cheryl Mills išsiųstame el. laiške kampanijos vadovas J. Podesta rašo: „Manai turėtume išsaugoti prezidentui siųstus ir iš jo gautus laiškus?“ Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai H. Clinton buvo įteiktas teismo šaukimas iš Teisingumo departamento. Apie slaptą H. Clinton kampanijos ir B. Obamos administracijos susitarimą buvo pranešta vienoje iš FTB ataskaitų, kurioje taip pat tvirtinama, kad JAV valstybės departamentas darė spaudimą ir prašė paviešinti kai kuriuose iš slaptųjų serverių perimtuose el. laiškuose pateiktą informaciją.

Priešrinkiminis siurprizas, kuris atskleidė juodąją H. Clinton pusę
© AFP/Scanpix

Visada susidaro įspūdis, kad ne viskas vyksta taip, kaip turėtų, nors nederamo elgesio fakto konstatuoti ir nepavyksta. H. Clinton gynėjai neklydo nurodydami, kad slaptą susirašinėjimą įrodančių faktų atskleidimas svetainėje „WikiLeaks“ visiškai nėra naujiena. Tokio pobūdžio įtarimai, susiję su H. Clinton, jau labai seniai sklandė ore, todėl tik didžiausias naivuolis galėtų būti šokiruotas, sužinojęs, kaip iš tikrųjų priimami politiniai sprendimai ir kokioje šviesoje vyksta derybos.

Tai tokios pat machinacijos, kuriomis užsiiminėja ir dešiniųjų politinėms pažiūroms atstovaujantys H. Clinton oponentai, tarp kurių, žinoma, ir D. Trumpas. Vis dėlto konstatuoti, kad ir H. Clinton nesvetimos politinės machinacijos, nesiryžtama. Tikriausiai, pats akivaizdžiausias įrodymas, kad formuojant finansų politiką be viešosios nuomonės H. Clinton taip pat turi ir asmeninę, yra el. laiškas, kuriame galima susipažinti su ištraukomis iš vienos viešai nepaskelbtos mokamos kalbos.

Kartais apie tai, kas vyksta iš tiesų, geriau nežinoti. Kadangi didžiosios dalies rinkėjų politika, kaip paprastai, pernelyg nedomina, bet ryžtas sukilti prieš politinį elitą neapleidžia, galima teigti, kad pastaruoju metu nutekintuose H. Clinton kampanijos el. laiškuose galima įskaityti tai, kuo labiausiai piktinasi eiliniai JAV piliečiai.

Negalima nė abejoti, kad būtent dėl šios priežasties tie laiškai ir buvo nugvelbti. Tokį tikslą turėjo ir programišiai, įsilaužę į J. Podesta paskyrą, ir „WikiLeaks“, kurios pagrindinė paskirtis ir yra atskleisti vyriausybių saugomas paslaptis ir pažeminti valdančiuosius. Laiškų paviešinimas atitinka ir Kremliaus siekį sukelti nepasitikėjimą JAV politinėmis institucijomis ir susilpninti demokratinę sistemą, kuria pagrįstas JAV vyriausybės formavimas. Kad ir kaip būtų, panašu, kad H. Clinton lapkričio 8 d. vis dėlto bus išrinkta JAV prezidente, tik galimybė susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą, deja, visiems laikams prarasta.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.