aA
Kelios dešimtys žmonių penktadienį prisijungė prie Rūtos Vanagaitės iniciatyvos „Čia guli mūsiškiai“ ir šalia Vilniaus esančiuose Vėliučionyse pagerbė prieš 75 metus čia nužudytus Lietuvos piliečius žydus.
Vėliučionyse pagerbti mūsiškiai
© DELFI / Domantas Pipas

Akcijos dalyviai susitiko prie buvusio vaikų kolonijos pastato miestelio centre. Čia dabar įsikūręs Vaikų socializacijos centras. Atminimo akcijos dalyviai nuėjo 1,5 kilometro kelią iki Plikojo kalno, žudynių vietos. Žmonės savo rankose nešė žvakes ir akmenėlius.

1941 metų rugsėjo 22 dieną Vėliučionyse buvo nužudyti 1159 žmonės – Vilniaus ir aplinkinių miestelių žydai – vyrai, moterys ir vaikai. Jie buvo suvaryti į Vėliučionių internatą, čia laikomi kelias dienas, paskui nuvesti į žudynių vietą ir per kelias valandas sušaudyti.

Žudynių vietoje R. Vanagaitė papasakojo žudynių istoriją. Ji taip pat pastebėjo, kad vietos seniūnija pasirūpino nuorodomis į kapavietę.

Specialiai į paminėjimą iš Izraelio atvyko pikčiausiu nacių medžiotoju vadinamas Efraimas Zuroffas. „Neblogai, labai gražu“, – žvelgdamas į žygiuojančius žmones, kalbėjo E. Zuroffas. Jis masinės kapavietės vietoje sukalbėjo žydų maldą mirusiems – kadišą.

Galiausiai kapavietėje nuskambėjo giesmė hebrajų kalba apie tai, kaip Dievas myli savo tautą.

http://g1.dcdn.lt/m/pc/20160901160940.Молитва-GL-VOKAL.mp3 Giesmė hebrajų kalba

Į minėjimą atvyko ir žinomų žmonių – dvasininkas Tomas Šernas, rašytojas Marius Ivaškevičius, žurnalistas Virginijus Savukynas.

Liudininkas taip ir nepasirodė

Prieš pat minėjimą jame dalyvauti atsisakė keli šimtai metrų nuo žudynių vietos tebegyvenantis Jevgenijus. Jis yra pasakojęs, kad būdamas paauglys ėjo su močiute rinkti aviečių – jų šalia žudynių vietos buvo labai daug. Atėję uogauti prie kelio pamatė stovintį taksi, prie kurio buvo apie 60 metų žydas vardu Icikas. Jis ieškojo ir niekaip negalėjo surasti žudynių vietos.

Jevgenijus jį nuvedė prie paminklo. Tuomet Icikas papasakojo, kad jis 1941-aisiais rugsėjo 21-ąją išsigelbėjo – išlipo iš po lavonų krūvos. Jo teigimu, šioje vietoje buvo nužudyti daugiau nei 1159 žydai, gal net penki tūkstančiai. Prieš tai žydai buvo saugomi ne tik kolonijos kieme, bet ir arklidėse, ir šalia esančiuose kareivinių barakuose.

Jevgenijaus liudijimu, sovietmečiu šalia žudynių vietos buvo įrengtas milžiniškas sąvartynas, kur veždavo šiukšles sunkvežimiais. Platus kelias prie paminklo prieš keletą metų buvo perkastas: čia veikia privatus smėlio ir žvyro karjeras, kuriame savaitgaliais linksminamasi su keturračiais. Šiame karjere prieš trejetą metų socializacijos centro auklėtiniai užmetė akmenimis ir dar gyvą palaidojo savo draugą.

Rugsėjo 23 d. Lietuvoje minima Žydų genocido diena. Šią dieną minėjimai vyko ir kitose vietose. Holokausto aukos pagerbtos Panerių memoriale, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos Brolių sode atidengtas paminklas žuvusiems Vilniaus geto vaikams.

Kaip skelbia BNS, per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti per 800 lietuvių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 5 tūkst. žydų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.