Šis incidentas akcentuoja, kaip perspėja kritikai, Ukrainos provakarietiškos vadovybės didėjančią netolerancija kitokioms politinėms pažiūroms.
„Joks fizinis žiniasklaidos užpuolimas yra nepriimtinas, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje parašė JAV ambasada Kijeve. – Palaikome pastangas ištirti „Inter“ padegimą ir atidžiai stebime jo pasekmes.“
„Inter TV“ dažnai sulaukdavo prieštaringų vertinimų, o 2015 metais vos neprarado licencijos, kad tiesiogiai transliavo Naujųjų metų sutiktuves iš Maskvos.
Ši televizija tvirtina turinti daugiausiai žiūrovų Ukrainoje, o jos politiką, kaip pranešama, formuoja nuversto Maskvos remto prezidento Viktoro Janukovyčiaus buvęs administracijos vadovas.
Per televizijos pagrindinę studiją apsupo maždaug 20 ukrainiečių nacionalistų kamufliažinėmis uniformomis. Jie apmėtė pastatą Molotovo kokteiliais ir jį padegė.
Kanalas buvo priverstas dalį savo naujienų transliuoti iš gatvės, kol buvo malšinamos liepsnos.
Nacionalistų protestuotojai pirmadienį aplink „Inter“ būstinę, aprašinėtą šūkiais „Rusija, lauk“, pastatė metalinę tvorą. Juos stebėjo policija.
Protestuotojai prie pastato taip pat pastatė kelias palapines; organizatoriai žadėjo tęsti protestą, kol kanalo transliacijos bus nutrauktos.
Televizija pagalbos kreipėsi į Ukrainos generalinį prokurorą ir vidaus reikalų ministrą.
„Inter“ reikalauja, kad teisėsauga imtųsi ryžtingų veiksmų kanalo (studijai) atblokuoti ir tvarkai atkurti“, – sakoma televizijos pareiškime jos interneto svetainėje.
Pirmadienį televizija transliavo savo įprastą filmų ir pramoginių laidų puokštę.
Tačiau Ukrainos lyderiai nusprendė užimti griežtą poziciją ir užsipuolė Rusiją.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Kremlių finansuojant „kai kurias žiniasklaidos priemones, ... kad destabilizuotų politinę situaciją Ukrainoje“.
„Bet turėtume į tai atsakyti visiškai teisiniu būdu, – pabrėžė jis per saugumo pareigūnų susirinkimą. – Smurtas niekada nepriimtinas.“
Ukrainą, jau ilgiau kaip dveji metai kovojančią su prorusiškais separatistais šalies rytuose, rėmė jos sąjungininkės Vakaruose.
Tačiau ji sulaukė kritikos iš šalininkių užsienyje ir tarptautinių stebėtojų, kurie bando užbaigti vieną kruviniausių nuo 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų Europos konfliktų, jau pareikalavusį beveik 10 tūkst. gyvybių.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žiniasklaidos laisvių atstovė griežtai kritikavo televizijos užpuolimą.
„Smurtas niekada nėra priimtinas atsakas, kai nepritariama redakcijos politikai, net jei reportažai yra laikomi provokaciniais ir kontroversiškais“, – sakoma Dunjos Mijatovič pareiškime.
Žiniasklaidos organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) skyrė Ukrainai 107-ąją iš 180 vietų savo šiemetiniame Pasaulio spaudos laisvės indekse.
Ukraina yra uždraudusi transliuotojams rodyti populiarius rusiškus serialus ir filmus, nes juose, Kijevo nuomone, negatyviai vaizduojama Ukrainos istorija.
